Лингвистический скептицизм Чеслава Милоша

LTStraipsnyje aptariamas Česlovo Milošo kalbinis skepticizmas. Kalbinio skepticizmo teorija yra viena iš svarbiausių dekonstrukcijos strategijos krypčių. Pagal poststruktūralizmą teksto prasmė logiškai nepaaiškinama ir beribė. Kiekvienas tekstas, tik interpretuotojo sąmonės apšviestas, egzistuoja recepcijos erdvėje. Kūrinio prasmė atsiranda iš paties teksto. Pagal šią nuomonę raštas yra prasmės reiškimo būdas. Kalbinis postruktūralizmo skepticizmas savo ištakomis siekia nekalbinę filosofiją. Jo esmę perteikia F. Nyčės mintis apie tai, kad nėra faktų, egzistuoja tik jų interpretacijos. Kaip žinoma, F. Nyčė buvo vienas iš subjekto ir sąmonės decentralizavimo ideologų . Panaši situacija pažįstama ir Č. Milošui. Poetas supranta, kad nėra nieko, išskyrus daugybę individualių, vienas su kitu nesusijusių įspūdžių ir įvaizdžių. Viltis pažinti tiesą protu ir individualiai nepasiteisino. Gramatologinis rašto kaip "represyvaus aiškumo" atsisakymo suvokimas apžvelgiamas įvairiuose Milošo esė. Toks priėjimas prie teksto leidžia iš naujo apmąstyti autoriaus saviraiškos tekste kategoriją.Reikšminiai žodžiai: Dekonstrukcija; Subjektas; Objektas; Miloszas.

ENThe article discusses linguistic scepticism of Czeslaw Milosz. Theory of linguistic scepticism is one of the most important directions of deconstruction strategy. Based on post-structuralism, the meaning of text is limitless and logically unexplainable. Each text appears in a space of reception highlighted by the consciousness of the interpreter only. The meaning of creation appears from text itself. According to such opinion, writing is the way of expressing the meaning. The roots of post-structural linguistic scepticism reach the non-linguistic philosophy. Its essence is expressed by the idea of F. Niche, which states that facts do not exist; only their interpretations do. As we know, F. Niche was one of the ideologists of the decentralisation of objects and consciousness. Similar situation is familiar to Cz. Milosz. The poet recognises the absence of anything else except separate non-related impressions and images. His hope to find out the truth individually by ones mind failed. Grammatologic perception of writing as the refusal of “repressive clarity” is disclosed in various essays by Milosz. Such approach to texts allows reconsidering the category of the self-expression of the author in the text.