Klaipėdos kraštas 1945-1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Klaipėdos kraštas 1945-1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose
Alternative Title:
Klaipėda region 1945-1960: the formation of the new society' and its reflections in family stories
Publication Data:
Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2019.
Pages:
470 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Pratarmė — Įvadas. Klaipėdos kraštas ir kitos buvusios Rytų Prūsijos teritorijos pokariu: Rytą Prūsijos gyventojų padėtis po Antrojo pasaulinio karo. Tyrimų apžvalga; Tikslas, objektas ir tematika. Metodologinės teorinės tyrimo prielaidos; Analizės metodai; Sociologinė tyrimo dalis; Istorinė tyrimo dalis — 1. Demografiniai ir teritoriniai administraciniai pokyčiai Klaipėdos krašte po Antrojo pasaulinio karo: 1.1. Gyventojų skaičiaus augimo tempai po Antrojo pasaulinio karo; 1.2. Gyventojų etninės sudėties pokyčiai; 1.3. Multietninė naujoji pokario visuomenė — 2. Senbuvių pasitraukimas ir repatriacija 1944-1951 metais: 2.1. Pasitraukimas / evakuacija / "flichtavimas" 1944 m. — 2.2. Sugrįžimas ir repatriacija: 2.2.1. Savarankiškai į gimtinę grįžusieji; 2.2.2. Klaipėdos krašto gyventojų repatriacijos priežastys; 2.2.3. Repatriacijos procesas; 2.2.4. Repatriantų skaičiai ir struktūra. "Netikri" klaipėdiškiai; 2.3. Gyvenimas savame / svetimame krašte — 3. Sovietinio gyvenimo pradžia militarizuotoje pokario kasdienybėje: nugalėtojai ir nugalėtieji: 3.1. Pirmasis krašto gyventojų susidūrimas su Raudonąja armija ir sovietinėmis represinėmis struktūromis; 3.2. Ekonominiai armijos interesai — „trofėjavimas“, krašto niokojimas; 3.3. „Trofėjų ekonomika“: pasienio gyventojų veikla; 3.4. „Trofėjavimas“ kaip išgyvenimo strategija, pasipelnymo šaltinis ir laisvalaikis; 3.5. Sovietinė „trofėjų ekonomikos“ vadyba; 3.6. Karo belaisviai Klaipėdos krašte po Antrojo pasaulinio karo: 3.6.1. Belaisvių lagerių vietos, sąlygos juose ir belaisvių skaičius; 3.6.2. Belaisvių darbas; 3.6.3. Belaisvių ryšiai su gyventojais — 4. Naujųjų gyventojų l(si)kūrimas Klaipėdos krašte: 4.1. Pirmasis migracijos tarpsnis: krašto kaimiškųjų vietovių apgyvendinimas; 4.2. Pirmoji atvykėlių banga: socialinis portretas;4.3. Antrasis migracijos tarpsnis: tolesnis kaimo vietovių apgyvendinimas; 4.4. Tolesnė atvykėlių migracija; 4.5. Migracijos į Klaipėdos kraštą priežastys: 4.5.1. Sulaikančios ar neskatinančios migruoti priežastys; 4.5.2. Atvykėlių iš Lietuvos migracijos priežastys; 4.5.3. Naujieji gyventojai iš kitų Sovietų Sąjungos respublikų: atvykimo priežastys; 4.6. Gyventojų būstas pokariu; 4.7. Gyventojų struktūros kaita ir teritorinė gyventojų lokalizacija — 5. KLAIPĖDOS KRAŠTO SOVIETIZACIJA: 5.1. Represinių struktūrų veikla ir jos rezultatai; 5.2. Trėmimas iš Klaipėdos krašto; 5.3. Ginkluota ir neginkluota rezistencija Klaipėdos krašte: 5.3.1. Partizaninio judėjimo Klaipėdos krašte ypatumai; 5.3.2. Neginkluotas pasipriešinimas Klaipėdos krašte; 5.4. Pokario represijų ir antisovietinio pasipriešinimo prisiminimai gyvenimo istorijose — 6. POKARIO KASDIENYBĖ IR NAMŲ ŪKIAI: 6.1. Kasdienio gyvenimo ir buities organizavimas; 6.1.1. Ap(si)rūpinimas maistu pokario metais; 6.1.2. Sanitarinė krašto būklė; 6.2. Namų ūkių struktūra pokariu Klaipėdos krašte; 6.3. Santuokos ir neregistruotos partnerystės: 6.3.1. Pokario kohabitacijos ir jų kultūrinis socialinis bei istorinis kontekstas; 6.3.2. Etniškai mišrios kohabitacijos — 7. SENBUVIŲ (NE)PRIS1TAIKYMAS NAUJOJE VISUOMENĖJE: 7.1. Trauminių patirčių atmintis: 7.1.1. Evakuacijos /"flichtarimo" / pasitraukimo atmintis; 7.1.2. Namų praradimo atmintis; 7.1.3. Tapatybės naikinimo / asimiliacijos atmintis; 7.2. Adaptacijos būdai naujoje sovietinėje visuomenėje: 7.2.1. Užsidarymas savojoje bendruomenėje; 7.2.2. Religinis gyvenimas kaip bendruomenės išlaikymo veiksnys; 7.2.3. Senbuvių išvykimas; 7.2.4. Asimiliacija, tapatybės ir praeities "pamiršimas"; 7.3. Traumų pasekmės ir sovietmečio "tylos sąmokslas"; 7.4. Trauminių atminčių sąveikos —8. DABARTINIAI KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJAI IR JŲ TAPATYBĖ: 8.1. Dabartinė autochtonų tapatybė; 8.2. Simboliniai autochtonų tapatybės skirties ženklai: 8.2.1. Kultūriniai / etniniai bruožai: tikėjimas, kalba, atmintis; 8.2.2. Kilmė ir genealoginiai saitai; 8.2.3. Teritorija ir tapatybės ribos; 8.3. Naujųjų gyventojų virsmas vietos gyventojais: 8.3.1. Naujųjų gyventojų tapatinimasis su erdve; 8.3.2. Naujųjų gyventojų tapatybės sąsajos su istorija; 8.3.3. Genealogija, "šaknys" kaip naujųjų gyventojų krašto tapatybės kriterijus; 8.3.4. Gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio reikšmės naujųjų gyventojų krašto tapatybėje; 8.3.5. Etnokultūrinių kriterijų reikšmė naujųjų gyventojų vietos ir krašto tapatybei — IŠVADOS — ŠALTINIAI IR LITERATŪRA — ZUSAMMENFASSUNG Das Memelland 1945-1960: Das Entstehen einer neuen Gesellschaft und deren Widerspiegelung in Familiengeschichten — SUMMARY Klaipėda Region 1945-1960: The Formation of the New Society' and its Reflections in Family Stories.
Reviews:
Summary / Abstract:

LTKolektyvinis keturių Klaipėdos universiteto mokslininkių Sigitos Kraniauskienės, Silvos Pocytės, Ruth Leiserowitz, Irenos Sutinienės tyrimo rezultatas - monografija apie visuomenės pokyčius 1945-1960 m. buvusiame Klaipėdos krašte. Po Antrojo pasaulinio karo šio krašto, kaip unikalaus savarankiško teritorinio darinio su savita valdymo sąranga ir kultūrine tapatybe, nebeliko, bet jo istoriniai pėdsakai vis dar jaudina daugelio vaizduotę. Jo nerasime dabartiniame Lietuvos administraciniame žemėlapyje, tačiau tai istorinė, kultūrinė teritorija, egzistuojanti daugelio sąmonėje kaip itin savitas Lietuvos regionas, paženklintas politinių, demografinių, socialinių virsmų, kurie po Antrojo pasaulinio karo suformavo visiškai kitokią visuomenę, nei buvo iki tol. [...] Pasakojimas apie naujos visuomenės kūrimąsi Klaipėdos krašte pagrįstas ne tik rašytinių istorinių šaltinių analize, bet ir ikonografine medžiaga bei įvykių amžininkų pasakojimais. Surinktuose interviu užfiksuoti asmenų patyrimai ir šeimų istorijos. Jose atsiskleidžia pokario Klaipėdos krašto paveikslas, kupinas dramatiškų netekčių ar kasdienio džiaugsmo detalių, siužetų apie sugyvenimą ir atskirtį. 97 informantai - krašto vietiniai senbuviai, lietuviai iš įvairiausių Lietuvos kampelių, kitakalbiai atvykėliai iš buvusių sovietinių respublikų - yra šios knygos bendraautoriai. Jų atmintis monografijoje jungiasi su oficialiuoju istoriniu pasakojimu, o publikuojamos nuotraukos iš jų šeimos albumų leidžia išvysti Klaipėdos krašto kasdienybę pokariu. [...]. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: 20 amžius; Klaipėda; Visuomenė; Ekonomika; Miestai; Šeima; The Lithuanian XX c. history; The society; Economy; Cities; Family.

ENThe focus of the study presented in the monograph is on the processes of post-war society development in Klaipėda region in 1945-1960. The chronologic framework of the study defines the key changes in the population of the region. In the period 1945-1951 newcomers arrived and setded the area alongside the remaining indigenous population and repatriated indigenous people who fled to the West (mosly to Germany) in 1944. In 1958-1960 a large part of the latter moved to East or West Germany again. Therefore, it is clear that an analysis of the significant ethnic, cultural and ideological heterogeneity of the region’s post-war society, which was determined by two distinct groups, the indigenous and new-comers, can refer to the period before 1960. Later, the Klaipėda region lost this uniqueness and became part of a rather homogeneous Soviet society. The end of the war marked a significant turning point in the history of the Klaipėda region. The developments in the post-war period, i.e., the processes of Sovietisation, took place in the Soviet Lithuanian context, but under different conditions than in the Lithuanian Soviet Republic. There were two serious differences: on the one hand, the area had no experience of Sovietisation and, on the other hand, it was almost depopulated in the spring of 1945. The processes of the shaping of the post-war society and the current memories of its members have not yet been examined. This study investigates the lifestyles, interactions, communication behaviour, and social adjustment patterns of the various post-war population groups, as well as constituency and change of their regional identities. In addition to the city of Klaipėda, situations in small towns and village communities also were analysed.In order to investigate these processes, historical and sociological methods were applied, the latter consisting of the biographical method as well as analysis of demographic data. The study is based on life and family stories, which were compiled on the basis of interviews involving 97 persons. The interviews were conducted among autochthons population of the Klaipėda region and immigrants who settled here after the Second World War. During the study, 1,182 photos from the informants' family albums were collected and digitized. In addition to life and family stories, the official documentary sources were analysed. This resulted in a presentation that tells the history of the political, social and economic changes of the post-war period primarily from the individual perspectives of the inhabitants, including, to a large part, memories of childhood and adolescence. The authors attached great importance to subjecting the narratives of the surveys to the discourse analysis and to underpinning them with historical facts and statistics from an institutional perspective. [...]. [Extract, p. 467-468]

ISBN:
9786094810329
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/83848
Updated:
2021-02-14 17:38:00
Metrics:
Views: 172
Export: