Antano Vaičiulaičio novelių poetika

LTStraipsnio tema -- nauji duomenys apie Wolfenbüttelio Postilės mįslę. Straipsnio autorius teigia, kad jau daugiau negu šimtas metų stengiamasi ją įminti. Pradžią padarė Vilius Gaigalaitis 1900 m. Vėliau įsijungė Eduardas Hermannas (1912, 1923), Jonas Palionis (1967, 1968), Zigmas Zinkevičius (1986, 1988), Juozas Karaciejus (1995), Jolanta Gelumbeckaitė (2000--2003). Straipsnio autorius 2002 m. atlikęs lingvistinę-dialektologinę viso Postilės teksto analizę daro tokias išvadas: Postilę parengė (išvertė į lietuvių kalbą) nežinomas asmuo, kilęs iš Lietuvos valstybės pietų aukštaičių tarmės ploto. Nežinomas Prūsijos vakarų aukštaitis Postilės tekstą perdirbo, priartino prie Prūsijoje vyraujančios vakarų aukštaičių tarmės. Kas buvo tasai teksto vakarietintojas, nežinoma. Galima įtarti Joną Bretkūną, nes Wolfenbüttelio Postilės ir Bretkūno Biblijos rankraščiuose konstatuota daugybė tik šiems tekstams būdingų specifinių kalbos ir rašybos sutapimų. Atlikta Wolfenbüttelio Postilės žemaitybių analizė rodo, kad jos kildintinos iš Prūsijoje palei Kuršių marias anuomet buvusio žemaičių tarmės tęsinio, kad tos žemaitybės nėra atneštinės iš Lietuvos valstybės. Tas pats pasakytina dėl Wolfenbüttelio Postilės tekste esamų palyginti negausių kuršių (kuršininkų?) ir prūsų kalbos elementų. Jeigu Postilės tekstą vakarietino Bretkūnas, jame žemaitybių, kuronizmų ir prūsizmų buvimas būtų visai suprantamas, nes Bretkūnas buvo susipažinęs su žemaičių tarme (ilgai klebonavo Labguvoje, kur dalis jo parapijiečių kalbėjo žemaitiškai), mokėjo kuršių (kuršininkų) ir prūsų kalbas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Poetika; Dvasinė būsena; Krikščioniškas; Religinė literatūra; State of mind; Christian; Religiuos literature.

ENThe author of the article draws attention to the two issues influencing the formation of specific poetics of the writer. Bright and serene atmosphere in the short stones of Antanas Vaičiulaitis creates the settlement of divinity in the nature, and the reiterating motive of birds as messengers of God on the Earth. Another poetic element stressed here is related to spiritual integrity and stability of the characters. Main characters of the short stories, as a rule, have their clear vision of life, small, but precious personal world, for which they live or perish. [From the publication]