Vėlyvo bendrinės kalbos su(si)kūrimo sociokultūrinės aplinkybės: lietuvių bendrinės kalbos atvejis

LTPastarojo meto diskusijos viešojoje erdvėje kalbos politikos ir lietuvių bendrinės kalbos norminimo bei kalbos normiškumo ir standartiškumo poreikio klausimais, ilgus metus galiojusio didžiųjų kalbos klaidų sąrašo paskelbimas negaliojančiu skatina atidžiau panagrinėti lietuvių bendrinės kalbos su(si)kūrimo ištakas. Šiame straipsnyje analizuojamos vėlyvo lietuvių bendrinės kalbos susiformavimo priežastys ir sociokultūrinės aplinkybės atsižvelgiant į Europos istorinį kontekstą. Straipsnyje, remiantis Einaro Haugeno bendrinių kalbų raidos teorija, apžvelgiami lietuvių bendrinės kalbos formavimosi tarpsniai ir juos nulėmę veiksniai. Daroma išvada, kad lietuvių bendrinės kalbos raidos istorijoje galima įžvelgti labai ryškią politinių ir socialinių reiškinių įtaką. Lietuvių bendrinės kalbos raidos tarpsniai greitai keitė vienas kitą, kai kurie net vyko greta bei tęsiasi iki šių dienų. Pastarųjų metų kalbos normų laisvėjimas ir variantų gausėjimas viešojoje erdvėje rodo galimai prasidėjusį ir normų destabilizacijos laikotarpį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Bendrinių kalbų raidos teorijos; Kalbos politika; Standard language; Theories of the formation of standard languages; Language politics.

ENRecent discussions concerning the policy of language, the normalisation of Lithuanian standard language, the issues of the necessity of language standards and norms, and the abolishment of the long-prevailing list of Gross language mistakes encourage closer studies at the sources of the Lithuanian language. This article deals with the reasons for the late formation of Lithuanian standard language and the sociocultural situation of the European historical context. Based on the theory of standard language development by Einar Haugen, the article gives an overview of the formative periods of Lithuanian standard language as well as the influence sociocultural factors. The article concludes that political and social aspects have had a tremendous impact on the development of Lithuanian standard language. The periods of development of Lithuanian standard language rapidly changed each other. Some of them even went side by side, while the others continue to be in process. A rather liberal attitude towards using language standards has been traced recently. An increase in the number of variants to be used have appeared in public. This increase could be the beginning of a period of destabilisation of standards. [From the publication]

• Elementorių kalba / Zigmas Zinkevičius. Lietuviški elementoriai / sudarė: Aurelija Rabačiauskaitė, Ingrida Korsakaitė. Kaunas: Šviesa, 2000. P. 95-104.
• Kalbos kultūros studijos / Aldonas Pupkis. Vilnius : Gimtasis žodis, 2005. 415 p.
• Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje / Rita Miliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2018. 511 p.
• Kodifikacijos ir vartosenos santykių modelis / Rita Miliūnaitė. Kalbos kultūra. 2006, 79, p. 9-28.
• Lietuvių bendrinės kalbos raida: ekolingvistinis požiūris / Vaida Buivydienė. Santalka: filologija, edukologija. 2014, t. 22, Nr. 1, p. 1-11.
• Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai / Rita Miliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2003. 328 p.
• Lingvistiniai ir kultūriniai lietuvių kalbos rašybos kodifikacijos pradžios aspektai / Vaida Buivydienė. Logos (Vilnius). 2021, 107, p. 137-144.
• XX amžiaus pirmosios pusės pradžios mokyklų gimtosios kalbos vadovėlių turinio ir kalbos norminimo bruožai : disertacija / Vaida Buivydienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2013. 184 p.