Dekonstruojant ideologemą: ką reiškia Lietuvos „grįžimo į Vakarus“ tezė?

LTStraipsnyje nagrinėjama „Lietuvos grįžimo į Vakarus“ tezė. 1990 m. atkūrus nepriklausomą valstybę, siekis grįžti į Vakarus tapo pagrindiniu jos strateginiu tikslu. „Grįžimas į Vakarus“ buvo sutapatintas su šalies integracija į ES ir NATO. Narystė šiose dviejose transatlantinėse struktūrose laikyta Lietuvos ilgalaikio geopolitinio saugumo ir klestėjimo laidu. Igyvendinus šiuos tikslus tezė, kad Lietuva yra sėkmingo grįžimo į Vakarus pavyzdys, įsitvirtino oficialiajame diskurse ir viešojoje nuomonėje. Ji tapo ir nekvestionuojama integracinio akademinio diskurso dalimi ir faktiškai virto jį grindžiančia kertine ideologema. Šios tezės turinys nebuvo kritiškai reflektuojamas ir tyrinėjamas. Klausimai „kas yra Vakarai?“ ir „ką reiškia „grįžti į Vakarus“ gyvenusiai komunistinio totalitarizmo santvarkoje bei išgyvenančiai pokomunistinę transformaciją šaliai?“ lietuviškoje mokslinėje literatūroje ne tik nebuvo svarstomi, bet faktiškai nebuvo net keliami.2008 m. pasaulinė finansinė krizė, ES dezintegracijos apraiškos ir transatlantinių ryši trūkinėjimas tampa egzistenciniais iššūkiais Lietuvos valstybei. Šie iššūkiai skatina atidžiau tirti Lietuvos „grįžimo į Vakarus“ tezę siekiant atskleisti iki šiol neapmąstytas ją grindžiančias idėjines ir teorines prielaidas. Straipsnyje ši tezė nagrinėjama per 2012 m. patvirtintos Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ analizės prizmę. Tyrimas atskleidė, kad „grįžimas į Vakarus“ įgyvendinant ideologines strategijos nuostatas ir „globalios Lietuvos“ kūrimo tikslus reikštų lietuvių tautos kaip savitos etnokultūrinės ir kalbinės bendrijos bei jos sukurtos Lietuvos valstybės istorinės ir politinės būties pabaigą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: „Grįžimo į Vakarus tezė“; Ideologema; Liberali demokratija; Laisvoji rinka; Tautinis tapatumas; "Return to the West thesis"; Ideologem; Liberal democracy; Free market; National identity.

ENArticle analyzes the thesis of "Lithuania’s return to the West". "Lithuania’s return to the West" was assumed to mean the attainment of memberships in the EU and NATO, since these transatlantic structures were considered paramount for country’s long term geopolitical security and economic prosperity. After both goals were achieved, a thesis that Lithuania was successful in "returning to the West" became deeply ingrained in official discourse and public opinion, and became an unquestionable foundational ideologem of the academic discourse on Euro-Atlantic integration. The content of this thesis, however, has never been rigorously and critically analyzed. Certain fundamental questions pertinent to the proper conceptual understanding of the thesis, such as what the term "West" means and what does it mean for a post-communist country to "return to the West" after a post-communist transformation, have not been raised and discussed in the academic literature.The Global financial crisis of 2008, the disintegration tendencies within the EU, and the weakening of Transatlantic relations are serious existential threats for the Lithuanian state. These challenges motivate a more thorough analysis which aims to uncover the theoretical and ideological underpinnings of "Lithuania’s return to the West" thesis. The paper explores the implications of this thesis by interpreting it as prescribing the realization of the state progress strategy "Lithuania 2030", which has been approved in 2012. The analysis reveals that "Lithuania’s return to the West", if construed as an aim to create a "global Lithuania" in accordance with the ideological premises of the "Lithuania 2030" strategy, implies the end of Lithuania as an ethnic and linguistic community, as well as the end of Lithuania as a politically and historically independent nation state. [From the publication]

• "Grįžimo į Vakarus" tezė: „globalios Lietuvos“ ideologema ir jos poveikis šalies visuomenės mokslams / Vytautas Radžvilas. Logos (Vilnius). 2019, 101, p. 94-103.
• Lietuvos intelektualų takoskyra dėl geopolitinės "Grįžimo į Vakarus" tezės: taikant Heideggerio ontologinio nerimo perspektyvą / Tomas Kavaliauskas. Logos (Vilnius). 2024, 120, p. 123-134.
• Nacionalinis tapatumas, kultūrinė atmintis ir politika / Vytautas Rubavičius. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. 326 p.
• Who is telling it to whom? : economical, political, and cultural conditions for national narrative in after-post-communist Lithuania / Andrius Švarplys. Darbai ir dienos. 2013, t. 60, p. 265-280.
• Роль элит в выборе внешнеполитических приоритетов стран Прибалтики / В. А. Смирнов. Вестник Российского университета дружбы народов. Серия: Политология 2020, vol. 22, no. 4, p. 603-616.