LTAnkstyviausia bronzos liejybos apraiška pietryčių Baltijos regione pavieniu atveju aptikta Vakarų Lietuvoje, datuojama II–III bronzos amžiaus periodais (1500–1100 m. pr. Kr.) pagal Doviluose rastą bronzinę liejimo formą ir ją atitinkantį kirvį, rastą Šilutėje. Tačiau pasikartojančiai vykdoma bronzos liejyba pasirodė gerokai vėliau, vėlyvajame bronzos amžiuje, kai vietiniai gyventojai užmezgė aktyvesnius kontaktus su Skandinavais, kurių įkurtos gyvenvietės PR Baltijos regione lokalizuojamos pagal laivinius kapinynus Š Kurše, P Saremos dalyje, Š Estijos pakrantėje ir Sembos pusiasalyje. Vietinės bendruomenės vėlyvajame bronzos amžiuje regione įkūrė įtvirtintas gyvenvietes ir suformavo jų tinklą prie svarbiausių prekybinių kelių, esančių netoli jūros, prie Dauguvos upės, Pietryčių Latvijoje, šiaurės rytų Lietuvoje bei Mozūrijos ežeryne. Šiose įtvirtintose gyvenvietėse buvo sukurtos sąlygos saugiam atsargų kaupimui, epizodinei metalo liejybai ir prekybinių mainų palaikymui. Vėlyvuoju bronzos amžiumi datuojamos bronzos liejybos atliekos rastos 49 vietovėse. Daugiausia techninės keramikos aptikta pajūrio gyvenvietėse (Asva, Ķivutkalns). Toliau, žemyninėje dalyje esančių Brikuļi, Narkūnų ir Tarławki įtvirtintų gyvenviečių bendruomenės galėjo būti suformavusios paklausesnę rinką gyvenviečių tinkle, tačiau daugumoje vietovių įžvelgiama tik labai neryški epizodinė metalurginė veikla aptariamuoju laikotarpiu. Ištyrus 3325 radinius pietryčių Baltijos regione, tiksliau identifikuoti tik 4 gaminti radinių tipai, iš kurių dažniausiai pasikartojantys buvo liejimo formos KAM tipo kirviams. Kiti gaminti dirbiniai: Pfahlbautyp ietigalis, Harnëvi tipo smeigtukas ir panašūs kirviai į Kalinówka Kościelna lobyje aptiktuosius. Taip pat retai gaminti neornamentuoti nedideli ietigaliai.Gamybos liekanos rodo aiškią Skandinavų metalo tradicijos įtaką, tuo tarpu tik Kalinówka Kościelna tipo kirviai galėjo būti tiek Skandinavų, tiek Lužitėnų tradicijose susiformavę dirbiniai. Visa techninė keramika aptikta tiriamajame regione neatspindi vietinių formų, todėl straipsnyje kvestionuojama vietinių metalurgų egzistavimo galimybė. Vietoje jos siūloma keliaujančių metalo liejikų hipotezė, kuriuos siejame su Skandinavų gyvenvietėmis. Ši hipotezė taip pat išreiškia naują komunikacijos ir mainų tipą bronzos amžiuje, kuris yra siejamas su specialistų su apsaugojančia ir pagelbėjančia palyda atvykimu ir trumpalaikiu apsistojimu vietinių gyvenvietėse. Jose įgavus saugią terpę prekybai ir bronzinių dirbinių gamybai, buvo užpildoma vietinė gyvenvietės paklausa, išlaikant gamintojų pamėgtas dirbinių formas ir stilių. Tokiu būdu vėlyvajame bronzos amžiuje į pietryčių Baltijos regioną buvo atnešta daugiau bronzos, papildant tradicinį per tarpininkus vystomą metalo kelią, greičiausiai tuo metu aktyviausiai veikiamą Lužitėnų kultūros. Remiantis archeologiniais metalo liejybos kompleksais įmanomi keli, vienas kitą papildantys bendruomenių komunikacijos būdai, kurių svarbiausias buvo tiesioginis ryšys su žmonėmis iš Skandinavijos. Šių interesas pietryčių Baltijos regione kartu su kitomis kultūromis atspindi kelių lygių, vienas kitą perdengiančių, komunikacijos tinklų egzistavimą vėlyvajame bronzos amžiuje. Vien bronzos gamyba atspindi vietinę regioninę komunikaciją tarp Skandinavų gyvenviečių ir įtvirtintų gyvenviečių, Baltijos jūros pakrantėse įsikūrusių bendruomenių bendravimą bei Skandinavų – Volgos-Kamos regiono kontaktus.Šiuos komunikacijos lygius atspindi skirtingos rezoliucijos duomenys, tačiau šiandieninės sukauptos žinios leidžia juos konkretizuoti ir kelti naujas hipotezes apie regioną, kuriame po vėlyvos žemdirbystės pasirodymo vietinės bendruomenės aktyviai įsijungė į europinį bronzos amžiaus kontaktų tinklą bent trumpam I tūkstantm. pr. Kr. pirmoje pusėje. Pietryčių Baltijos regionas skyrėsi savo politine, kultūrine ir ekonomine pažanga nuo kaimyninių kultūrų, bei kartu sudaro labai įdomų atvejį Europos priešistorės studijose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bronzos liejyba; Komunikacijos tinklai; Mainai; Pietryčių Baltijos jūros regionas; Bronzos amžius; Bronze casting; Communication networks; Exchange; Southeastern Baltic; Bronze Age.
ENThe SE Baltic Bronze Age is characterized by a lack of indigenous metalwork traditions as it had been a time when metal finds were predominantly imported or were cast locally, but in foreign styles. This paper analyses the bronze casting remains found in the SE Baltic and discusses the role of these production sites within a wider European network. Through typological identification of the negatives in casting moulds, we assess predominantly Nordic artefact casts, in which the production of KAM (Kel’ty Akozinsko-Melarskie) axes was distinguished at a higher frequency. We hypothesize that several coastal regions were temporarily settled by people of Nordic origin who participated in an exchange with local SE Baltic communities via itinerant bronze production. Foreign settlement areas as indicated by stone ship burials are known in Courland and S Saaremaa as well as in N Estonia and the Sambian Peninsula. From these territories, further communication was developed with local communities settled mostly in enclosed sites in coastal areas and inland, in the vicinity of the River Daugava, the SE Latvian and NE Lithuanian uplands, and the Masurian Lakeland. [From the publication]