Baudžiamosios atsakomybės už draudžiamus biomedicininius tyrimus įtvirtinimas Lietuvoje

LTStraipsnyje aptariamos baudžiamosios atsakomybės už neteisėtus biomedicininius tyrimus atsiradimo Lietuvoje prielaidos. Atliktu tyrimu siekiama padėti pagrindą šios nusikalstamos veikos sudėties tyrimams. Tyrime analizuojami tiek pagrindiniai baudžiamosios atsakomybės už neteisėtus biomedicininius tyrimus įtvirtinimą nulėmę dokumentai – Ovjedo konvencija ir jos Papildomas protokolas dėl žmonių klonavimo uždraudimo, tiek nacionalinis reguliavimas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas. Tyrime ypatingas dėmesys skiriamas aptariamos nusikalstamos veikos požymiams – jos objektui ir dispozicijai. Baudžiamosios atsakomybės už draudžiamus biomedicininių tyrimus įtvirtinimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse dažniausiai siejamas su Ovjedo konvencijos ir jos Papildomo protokolo dėl žmonių klonavimo uždraudimo ratifikavimu Lietuvoje, taip pat Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo priėmimu. Tačiau iš Konvencijos matyti, kad nėra įpareigojimo šalims įtvirtinti būtent baudžiamąją atsakomybę už visus neleistinus biomedicininius tyrimus. Atsakomybės taikymo mechanizmas priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, valstybės teisinės sistemos ypatumų, visuomenės vertybių ar politinės valios turinio. Be to, neteisėtų biomedicininių tyrimų nusikalstamos veikos įtvirtinimas šalia Baudžiamojo kodekso XLIV skyriuje įtvirtintų kitų nusikalstamų veikų, kurių objektas – dorovė, yra nepagrįstas ir neatspindi, be kita ko, Ovjedo konvencija įtvirtinto žmogaus orumo, kaip pirminės saugomos vertybės bioetikos klausimais, idėjos.Nors nuo baudžiamosios atsakomybės už draudžiamus biomedicininius tyrimus nepriklausomoje Lietuvoje atsiradimo praėjo trylika metų, tačiau Baudžiamojo kodekso 3081 straipsnis baudžiamosios teisės mokslininkų iki šiol plačiau nenagrinėtas. Šio straipsnio autorių nuomone, tai, kad nėra mokslinių darbų, neabejotinai nulemia šio straipsnio blanketiškumas. Šiuo metu galiojanti Baudžiamojo kodekso nuostata iš esmės apima visas Biomedicinių tyrimų etikos įstatyme įtvirtintas situacijas, kai biomedicininis tyrimas neatitinka leistinumo kriterijų. Manytina, kad toks platus nusikalstamos veikos sudėties vertinimas yra itin rizikingas ir iš esmės užkerta kelią veiksmingai taikyti Baudžiamojo kodekso 3081 straipsnį praktikoje. Straipsnyje pripažįstama, kad būtina tęsti mokslinius tyrimus, analizuojant galimybes realiai identifikuoti Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme įtvirtintus kriterijus ir pasiūlyti tikslinti tiek Baudžiamojo kodekso 3081 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos vietą pačiame kodekse, tiek šios nusikalstamos veikos požymius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biomedicininiai tyrimai; Baudžiamoji atsakomybė; Ovjedo konvencija; Orumas; Žmogaus teisės; Biomedical research; Criminal liability; Oviedo Convention; Dignity; Human rights.

ENThis paper analyzes the contents of the provision of the Lithuanian Criminal Code prescribing criminal liability for prohibited biomedical research. The Convention for the Protection of Human Rights and Dignity of the Human Being with regard to the Application of Biology and Medicine: Convention on Human Rights and Biomedicine (the Oviedo Convention) and its Additional Protocol on the Prohibition of Cloning Human Beings are discussed in the context of shaping the provision of criminal liability for prohibited biomedical research in Lithuania. The research is focused on particularly problematic features of the discussed provision. Namely, we discuss its subject under national regulation, which does not conform with international legal frameworks or the wide scope of unlawful activities subjected to criminal liability. This paper aims to set a research agenda for further discussions on liability forms for unlawful biomedical researches in Lithuania. [From the publication]

• Baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio) : teorija ir realybė / Oleg Fedosiuk. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (2), p. 715-738.
• Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje / Gintaras Švedas. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2006. 264 p.
• Baudžiamųjų įstatymų teisėkūra. Teisėjo požiūris / Alvydas Pikelis. Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui - 10 metų / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Registrų centras, 2011. P. 69-88.
• Blanketinės dispozicijos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse / Pranas Švedas. Teisė. 2010, t. 77, p. 181-193.
• Dirbtinis kriminalizavimas kaip teisinės praktikos patologija / Oleg Fedosiuk. Baudžiamoji justicija ir verslas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 35-55.
• Interneto ir technologijų teisė / [Darius Štitilis... [et al.]. Vilnius : Registrų centras, 2016. 576 p.
• Pagalbinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo įstatymu Lietuvoje būtinumas / Nastė Sušinskaitė. Teisė. 2015, t. 96, p. 225-237.
• Pagalbinio apvaisinimo teisinio reguliavimo Lietuvoje iniciatyvos: poreikis ir probleminiai aspektai / Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Teisės problemos. 2015, Nr. 3 (89), p. 59-82.
• Teisės mokslas senojo ir naujojo mokslo paradigmos akivaizdoje : disertacija / Dovilė Valančienė. Vilnius, 2015. 1 pdf (316 p.).
• Teisės mokslo tyrimų poreikis ir perspektyvos Lietuvoje / Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Teisės problemos. 2013, Nr. 4 (82), p. 65-96.
• Teisininko profesija ir etika : riba tarp teisės ir moralės / Eglė Ruzgytė. Parlamento studijos 2017, Nr. 23, p. 122-153.
• Veikos kriminalizavimo kriterijai : teorija ir praktika / Gintaras Švedas. Teisė. 2012, t. 82, p. 12-25.