LTStraipsnyje analizuojama kreditorių teisės gauti informaciją įmonių bankroto procese įgyvendinimo tvarka. Nagrinėtų straipsnyje užsienio valstybių teisinio reglamentavimo pavyzdžiai rodo, kad kreditoriams turi būti sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti šiame procese. Autoriaus nuomone, kreditorių teisė gauti informaciją siejama su efektyviu kitų teisių naudojimu ir dalyvavimu priimant sprendimus. Konkretus informacijos teikimo modelis (tiesioginis ar netiesioginis; individualus ar per kreditorių susirinkimą) priklauso nuo nacionalinio įmonių bankroto proceso reglamentavimo. Tokia informacija turi būti suprantama plačiai, kaip apimanti ne tik duomenis, kurie yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto procesu, bet ir informaciją, susijusią su skolininko vykdyta (vykdoma) ūkine komercine veikla, sutartimis, turtu. Kreditorių susirinkimas sprendžia dėl šios informacijos kreditoriams teikimo tvarkos. Toks sprendimas negali diskriminuoti kreditorių ar neproporcingai apsunkinti bankroto administratoriaus.Tačiau kreditorių teisė gauti informaciją gali būti teisėtai ribojama. Pavyzdžiui, gali būti nustatomas reikalavimas kreditoriams pasirašyti pasižadėjimą dėl informacijos naudojimo. Tokiais atvejais pripažįstama, kad kreditoriai gautą informaciją gali naudoti tik teisėtiems tikslams bankroto procese. Išlaidos, kurias patiria bankroto administratorius, teikdamas informaciją kreditoriams, neturi būti laikomos bendromis administravimo išlaidomis ir kiekvienas kreditorius turi jas sumokėti atskirai. Autoriaus nuomone, tokiu būdu užtikrinamas kreditorių lygiateisiškumas, nes prašyti pateikti informaciją gali tik konkretus kreditorius ir ją panaudoti savo interesų apsaugai. Naujas įmonių bankroto (nemokumo) teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas įsigalioja 2020 metų sausio 1 dieną. Naujas teisinis reguliavimas iš esmės kreditorių teisės gauti informaciją įgyvendinimo nekeičia, tačiau jame nustatomas skaidrumo principas, pagal kurį pripažįstama informacijos svarba įmonių bankroto procese ir nustatomos bendrosios taisyklės dėl informacijos pateikimo išimtis (siekiant apsaugoti asmens duomenis ir komercines paslaptis). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Įmonių bankroto procesas; Teisė gauti informaciją; Kreditorių autonomijos principas; Pari passu; Corporate bankruptcy proceedings; Right to information; Principle of creditor autonomy; Pari passu.
ENA creditor’s right to information in corporate bankruptcy proceedings is coupled with an effective use of other rights and participation in the decision-making process. A concrete model of information provision (directly or indirectly; individually or through a creditor meeting) depends on the national regulation of corporate bankruptcy proceedings. Such information shall be interpreted broadly, including not only data that are directly related to the corporate bankruptcy proceedings, but also information related to the debtor’s commercial activities, contracts, and assets. A creditor meeting decides how creditors can get information. Such a decision shall be not discriminate creditors and unproportionally burden the bankruptcy administrator. Nevertheless, a creditor’s right to information can be lawfully restricted. For instance, creditors may be required to sign a promise of confidentiality and use information only for legitimate purposes in the bankruptcy proceedings. The costs incurred by a bankruptcy administrator in providing creditors with the requested information shall not to be considered as administrative costs and each creditor shall bear the actual cost. The new regulation of corporate bankruptcy (insolvency) proceedings, which enters into force on 1 January, 2020, will not amend creditors’ right to information significantly. Nevertheless, the new law establishes the principle of transparency (Lith. skaidrumo principas), which recognizes the importance of information in corporate insolvency proceedings and establishes some exceptions in the application of this general principle (the protection of personal information and trade secrets). [From the publication]