Kūrybos šviesa

LTLietuvių literatūroje Antanui Vaičiulaičiui priklauso išskirtinė, itin garbinga, vieta - rašytojas jos nusipelnė tiek talentingais, novatoriškais ir begal sugestyviais kūriniais, tiek savo įvairiapusėmis ir didžiai vertingomis, naujoves skatinančiomis įstangomis. Skvarbus, imlus protas, tiesiog intuityvus gebėjimas atpažinti tikrąsias, neapsimestines vertybes ir erudito patirtis lėmė tai, kad bemaž visose humanitarikos srityse, kuriose Vaičiulaitis darbavosi, jis paliko turiningus, metų išbandymus pergalinčius įspaudus. Todėl ir šiandien, praėjus šimtmečiui nuo kūrėjo gimimo, galime nedvejodami tarti: Vaičiulaitis yra iškilus, visokeriopo dėmesio susilauksiantis rašytojas, kurio talento ir kūrybinės energijos mįsles, kaip manau, bandys įminti mūsų konferencijos dalyviai. Kokios jos yra, kaip būtų galima jas apčiuopti ir įvardyti? Ar jau išties sugebame suvokti jo kūrybos determinantes ir ryšius su pasauline literatūra?. [Iš straipsnio, p. 7]Reikšminiai žodžiai: Antanas Vaičiulaitis; Rašytojai; Neoklasicizmas; Proza.

ENIn this presentation some enigma in the creative work of Antanas Vaičiulaitis (1906 -1992) are discussed in a nutshell, analyzing in a laconic way the peculiarities of his discourse, defining his place in the context of Lithuanian literature. Link of non-verbalised spirituality and rational constructivism is typical of the writer - it rises as from his collections of short stories, as from one of the most talented Lithuanian novel Valentina. Formulation of the artistic programme of Antanas Vaičiulaitis emphasizes the experience of Western literature and arts, tracing the perspective for future investigation of his works. [From the publication]