Psichologizmo aspektai Vaižganto ir Antano Vaičiulaičio kūryboje

LTJuozas Tumas-Vaižgantas ir Antanas Vaičiulaitis – tai du gretimus lietuvių prozos laikotarpius gerai išreiškiantys ir jiems atstovaujantys menininkai. Tų laikotarpių sąlyginė riba – XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžia. Vaižgantas atstovauja realizmui, tačiau turi ir tokių būdingų klasikinio natūralizmo bruožų, kurie iki tol mūsų prozoje mažai tebuvo taip ryškiai rodęsi. Vaičiulaičio prozoje išryškėjo naujų vaizdavimo aspektų, kitokio tikrovės suvokimo elementų, žyminčių modernistinės pasaulėžvalgos atėjimą ir stiprėjimą lietuvių beletristikoje. Dviejų rašytojų gretinamoji charakteristika-apžvalga gali padėti konkrečiau suvokti kiekvieno jų originalumą, pajusti svarbiausius literatūros tradicijų ir naujovių momentus. Vaižgantui, kaip pozityvizmo šalininkui, žmogus rūpėjo ir kaip gamtos padaras, ir kaip socialinės grupės narys; jo prozos natūralizmas būtent ir pagrįstas tų dviejų nuostatų deriniu. Vaičiulaičio prozoje, žyminčioje tolesnį istorinį mūsų prozos laikmetį, mačiau gamtos, tačiau daugiau žmogaus, jo vidaus pasaulio, prasmės ieškojimo, lemties ženklų. Egzistencializmo idėjos teikė rašytojui naujų aspektų žvelgiant į žmogaus situaciją tiek gamtoje, tiek ir visuomenėje.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių proza; Gamta; Personažai; Lithuanian prose of 20 century; Nature; Personage.

ENThe article provides a brief description of psychological aspects in the prose of J. Tumas-Vaižgantas and Antanas Vaičiulaitis. The intention is to disclose in the works of the two writers the peculiar features in approaching psychological aspects, as distinct expression from literary-aesthetic attitudes, reflecting the general artistic development of the Lithuanian prose in the 20th century. [From the publication]