Profesinio perdegimo sindromo paplitimas tarp Vilniaus universiteto rezidentų

LTProfesinis perdegimas apibūdinamas kaip fizinis ir emocinis išsekimas, sukeltas ilgalaikio emocinio darbo. Tyrimų duomenimis, šis sindromas dažnai pasireiškia medicinos sektoriuje dirbantiems darbuotojams, ypač rezidentams, nes jiems neretai tenka didelis darbo krūvis, ilgos darbo valandos, naktiniai budėjimai, nuolatinis bendravimas su pacientais, atsakomybė už kitų žmonių gyvybę, kyla sunkumų derinant studijas, darbą ir asmeninį gyvenimą. Šio tyrimo tikslas – nustatyti profesinio perdegimo sindromo paplitimą tarp Vilniaus universiteto rezidentų ir jo sąsają su pasitenkinimu rezidentūros studijomis ir subjektyviu sveikatos vertinimu. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu 2019 m. vasario–kovo mėn. Tyrimo duomenų analizei naudoti 243 Vilniaus universiteto rezidentų duomenys. Profesinio perdegimo sindromas nustatytas naudojant Kopenhagos perdegimo klausimyną, kuriame išskiriami trys profesinio perdegimo komponentai – asmeninis perdegimas (asmens patiriamas fizinis ir emocinis išsekimas), su darbu susijęs perdegimas (darbo sukeltas fizinis ir emocinis išsekimas) ir su pacientais susijęs perdegimas (asmens fizinis ir emocinis išsekimas, patiriamas dirbant su pacientais). Anketoje taip pat buvo sociodemografinių klausimų (apie lytį, šeiminę padėtį, rezidentūros studijų programos metus, amžių), taip pat autorių sukurtų originalių klausimų apie pasitenkinimą rezidentūros studijomis ir savo sveikatos būklės vertinimą. Rezultatai ir išvados. Nustatyta, kad su darbu susijusį perdegimą patiria 62,9 proc., su pacientais susijusį perdegimą – 48,1 proc., asmeninį perdegimą – 32,5 proc. Vilniaus universiteto rezidentų. Rezultatai parodė, kad moterys dažniau patiria asmeninį ir su darbu susijusį perdegimą, taip pat nustatytas asmeninio perdegimo dažnėjimas didėjant amžiui.Visi trys profesinio perdegimo komponentai susiję su pasitenkinimu rezidentūros studijomis ir savo sveikatos būklės vertinimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pasitenkinimas studijomis; Profesinis perdegimas; Rezidentai; Subjektyvus sveikatos vertinimas; Health status assessment; Occupational burnout; Residents; Satisfaction with studies.

ENOccupational burnout is defined as a physical and emotional exhaustion caused by prolonged emotional work. Research has shown that this syndrome often affects employees of the medical sector, especially residents, as they often have a heavy workload, night shifts, constant communication with patients, responsibility for other human lives. The aim of this study is to determine the prevalence of occupational burnout among Vilnius University residents and assess the coherence with occupational burnout and satisfaction with the residency studies and health status assessment. Material and methods. The survey was conducted through an anonymous questionnaire from February to March of 2019. 243 questionnaires filled by Vilnius University residents were used for the analysis of the research data. Occupational burnout was assessed using the Copenhagen Burnout Inventory. The Copenhagen Burnout Inventory questionnaire identifies three components of occupational burnout – personal burnout (the degree of physical and psychological fatigue and exhaustion experienced by the person), work-related burnout (the degree of physical and psychological fatigue and exhaustion that is perceived by the person as related to his/her work), and patient-related burnout (the degree of physical and psychological fatigue and exhaustion that is perceived by the person as related to his/her work with patient). The questionnaire also included socio-demographic questions (gender, marital status, year of residency study program, age) and original questions about the satisfaction with residency studies and health status assessment.Results and conclusions. It was found out that 62.9 % of the residents experienced a work-related burnout, 48.1 % suffered from patient-related burnout and 32.5 % experienced a personal burnout. In addition, the survey revealed that women were more likely to experience personal and work-related burnouts. Increased incidence of personal burnout was also linked with increasing age. All three components of the occupational burnout were related to the satisfaction with residency studies and health status assessment. [From the publication]