Archetipai Antano Vaičiulaičio romane "Valentina"

LTAntanas Vaičiulaitis romane „Valentina“ (1936) vaizduodamas veikėjų psichologines būsenas poetiškai, analoginio mąstymo būdu, norom ar nenorom perkelia jų sąmonės vaizdus ir jų sielos gelmės vaizdavimą į kolektyvinės žmonijos sielos, jos patirties ir sakralijų, visuotinės žmonijos pasąmoninės sielos sritį. Dažnai archetipai ir mistinės patirtys nedaug kuo skiriasi. Kartais romane kaip archetipai atskleidžiama mistinės patirties, tiek krikščioniškosios, tiek ir pagoniškosios lietuviškos, fenomenologija, individualiai perkurta dvasinės patirties simbolika. Romano veikėjo Antano įsimylėtoji moteris vaizduojama kaip daugiapakopė anima, moteris – žemė ir vanduo, Ieva, dieviškoji krikščionybės dvasingoji moteris Marija ir aukščiausioji animos pakopa – Išmintis, Sulamitos iš Giesmių giesmės paralelė. Straipsnyje taip pat aptariamas romane matomi animus, šešėlio, išmintingojo senelio archetipai. Jungo sugestionuojama, jog archetipinis mąstymas nėra mitinis mąstymas, nes mitą galėjo sukurti ir vienas žmogus, taip pat nėra tas pats, kas poetinių simbolių kūrimas, žmonės būna dažnai nepasiruošę archetipo vaizdiniui, tad patys nustemba, jį sukūrę ar pamatę, lygindami su kitų žmonių regėjimais ar meniniais vaizdiniais. Romane yra ir misticizmo; Vaičiulaitis buvo studijavęs prancūzų literatūrą, gerai išprusęs meno žinovas. Tad jo romane „Valentina“ epigrafai ir meninės aliuzijos gali turėti prasminį klodą, antrą, archetipinę perskaitymo gelmę, kuri siejasi su mistika bei religija.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių romanas; Mitas; Sakralumas; Lithuanian novel; Myth; Sacrum.

ENThe article traces many archetypal images created by Vaičiulaitis in his novel Valentina. The novel gives suggestions for that since it is created as a stream of visions, dreams and views in the minds of introvert actors. The strained spiritual status of the key actor Antanas expresses his search for the feminine part of his soul – Anima. Spiritual life of this actor is clearly intuitive introvert. Antanas likes nature, which he spiritualizes by giving his craving of observation the feeling of worship and sometimes even the meaning of pagan sacrifice (a dream-vision about the man feeding tiger), he watches the flight of birds, admires and poetizes trees and the lake Geisatis, which are significant sensual Animas (the beloved woman is identified with the nature, animals and birds) and archetypes of the Great Mother (Virgin Mary, Sulamita, Wisdom). Valentina’s search for the very self is related to the intuitive captures of other exotic cultures and Antanas’ – to the images of ancient Lithuania and Medieval community life, battles and glorious victories. The author inevitably encounters with traverse and destructive passions in reflecting love feelings of its characters, as well as hatred and jealousy, and this psychological archetype of Shadow is depicted by symbols of unpredictable and demonic natural forces (storm, flood of the Geisatis lake). K. G. Jung’s symbolism of collective subconsciousness helps to understand the depth of human problems in the novel, antipodes of the soul of a man and a woman, and aspirations for further development. Love is pictured as improvement, self-reflection, certain magic, but elementally destroying the personality as well. [From the publication]