Institutionalization of gender equality politics and current gender gaps in the Baltic States

LTBendra nuoroda į Baltijos šalis kaip vieną geopolitinį vienetą slepia faktinius Estijos, Latvijos ir Lietuvos skirtumus. Straipsnyje siekiama apibūdinti pagrindinius Estijos, Latvijos ir Lietuvos panašumus ir skirtumus lyčių lygybės politikos srityje, parengtus taikant lyčių aspekto integravimo metodą, siekiant geriau suprasti dabartines lyčių skirtumus šiose šalyse. Tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kaip nacionalinės lyčių lygybės mechanizmai buvo (re) sukonstruoti pagal tarptautinius įsipareigojimus JT ir ES po atkūrimo Baltijos šalyse. Įrodyta, kad Baltijos šalių šiuolaikinės lyčių lygybės mechanizmų struktūrizavimo skirtumai buvo įveikti, kai jie tapo ES nariais. Dabartiniai lyčių lygybės politikos rezultatai apibūdinami 2017 m. Pasaulinės lyčių lygybės ataskaitos pagrindu. Empiriniai duomenys pateikiami trims Baltijos šalims, analizuojant jų lyties skirtumus keturiose srityse - ekonominis dalyvavimas ir galimybės, švietimo pasiekimai, politinis įgalinimas ir sveikata ir išlikimo. Pagal pasaulinį lyčių lygybės indeksą Baltijos valstybės yra tarp ES valstybių narių, kuriose lyčių lygybė vidutiniškai / šiek tiek didesnė už vidutinę. Straipsnyje teigiama, kad šiuolaikinės lyčių lygybės mechanizmų institucionalizacijos patvirtinimas, nacionalinių vyriausybių veiklos turinys ir vyraujantis santykių modelis su pilietine visuomene Baltijos šalyse rodo, kad lyčių aspekto integravimas yra tikėtinas ir naujausias socialinės politikos įrankis. žmogiškųjų išteklių valdymas.Taigi Latvija paprastai demonstruoja minimalų požiūrį į lyčių aspekto integravimą. Be to, 2013 m. Latvija šiek tiek sumažėjo. Tačiau dabartinė Latvija gali būti laikoma turinčia didesnę lygybę nei Lietuva ir Estija. 2017 m. Tyrime dalyvavo visos šalys, Latvija užima dešimtą vietą, Lietuva, atitinkamai, 12, Estija, atitinkamai, 16 vieta. Latvijos atvejis, kai pozityvios tendencijos, atsirandančios dėl lyties skirtumų panaikinimo tiek ekonominio dalyvavimo, tiek galimybių ir politinių galimybių subindeksuose, patvirtina prielaidą, kad socialiniai pokyčiai, susiję su nacionaline demografine ir ekonomine plėtra, nei vien tik technokratiniu lyčių lygybės politikos sudėtingumu, turi didelį poveikį dabartiniams statistiniams rodikliams, susijusiems su lyčių lygybe. [lvb.lt]Reikšminiai žodžiai: Lyčių lygybė; Lyčių aspekto integravimas; Lyčių lygybės mechanizmai; Lyčių skirtumai; Gender equality; Gender mainstreaming; Gender equality machinery; Gender gap.

ENThe common reference to the Baltic States as a single geopolitical entity conceals the actual differences between Estonia, Latvia and Lithuania. The article aims to outline the principal similarities and differences between Estonia, Latvia and Lithuania in the field of gender equality politics developed within gender mainstreaming approach in attempt to better understanding of the current gender gaps in these countries. The research focuses on how national gender equality machineries were (re)constructed in accordance with international commitments to the UN and the EU after the restoration of independence in the Baltic States. It is demonstrated that differences between the Baltic States in the institutionalization of the contemporary structure of gender equality machinery were overcome once they became EU members. The current outcomes of gender equality politics are described on the basis of the Global Gender Gap Report 2017. The empirical data are provided for three Baltic States by analysing their gender gaps in four spheres ñ Economic participation and opportunity, Education attainment, Political empowerment and Health and survival. According to the Global Gender Gap Index, the Baltic States are among the EU Member States with the average / slightly above-average gender equality. The article argues that confirmation of the institutionalization of the contemporary gender equality machinery, the content of national governmental activities and the predominant relationship model with civil society in the Baltic States indicate that gender mainstreaming is likely yet another and the most recent social policy tool for the management of human resources.Thus, Latvia usually demonstrates a minimal attachment to gender mainstreaming. Moreover, Latvia has regressed somewhat in this respect in 2013. However, current Latvia can be considered as having more equality than Lithuania and Estonia. Among all countries participated in the research in 2017, Latvia ranks 10th, Lithuania, accordingly, 12th, and Estonia, accordingly, 16th. The case of Latvia levering the rank up due to positive trends in closing gender gaps in both Economic Participation and Opportunity and Political Empowerment subindexes confirms an assumption that rather social changes related to national demographical and economic development than merely technocratic sophistication of gender equality politics has a profound impact on current statistical indexes related to gender equality. [From the publication]