Šeimos gydytojų požiūris į komandinį darbą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose

LTTyrimo tikslas. Įvertinti Kauno miesto šeimos gydytojų požiūrį į komandinį darbą ir jo skirtumus privačiose ir viešosiose pirminės asmens sveikatos priežiūros (PASP) įstaigose. Metodai. Tyrimo metu apklausta 110 Kauno miesto viešųjų ir privačių PASP įstaigų šeimos gydytojų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS Statistics 20.0 programa. Hipotezės apie požymių priklausomybes buvo tikrinamos taikant chi kvadratą (χ²). Skirtumas laikytas reikšmingu, kai p <0,05. Rezultatai. Teigiama, kad tinkamas bendradarbiavimas gali pagerinti komandos narių tarpusavio santykius, gydymo rezultatus, paslaugų kokybę, lėtinių ligų kontrolę, profilaktinių programų kokybę, paciento lūkesčių tenkinimą. PASP komandoje rečiausiai dalyvauja pažangiosios praktikos slaugytojas (2,7 proc.) ir gyvensenos medicinos specialistas (1,8 proc.). 66,1 proc. šeimos gydytojų mano, kad pacientas įeina į komandos sudėtį, ir net 52 proc. respondentų teigia, jog pacientas yra labai svarbus (≥ 90 proc.) siekiant geresnės gydymo kokybės. Išvados. Kauno miesto šeimos gydytojų požiūris į komandinį darbą yra teigiamas ir nesiskyrė priklausomai nuo to, kokiose PASP įstaigose – viešosiose ar privačiose – jie dirba. Daugelis respondentų pacientą laiko visaverčiu komandos nariu, turinčiu įtakos gydymo kokybei. Spręsdami konfliktus gydytojai dažniausiai siekia bendradarbiavimo strategijos. Didžiajai daliai respondentų trūksta žinių apie pažangiosios praktikos slaugytojo ir gyvensenos medicinos specialisto pareigas. Šie specialistai daug rečiau dalyvauja PASP komandose. Privačiose PASP įstaigose dažniau į komandos sudėtį įeina akušeris, vaikų psichiatras, psichologas, bendrosios praktikos slaugytojas, o bendradarbiavimas su komandos nariais yra daug efektyvesnis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komandinis darbas; Pirminė asmens sveikatos priežiūra; Šeimos gydytojas; Family doctor; Primary healh care; Teamwork.

ENAim of the study. To evaluate and compare Kaunas city family doctors attitude towards teamwork and its differences in primary health care (PHC) institutions. Methods. The research was carried out and 110 family doctors from Kaunas city public and private PHC institutions were questioned. Statistical data analysis has been done by SPSS 20.0 statistical package. Hypotheses about dependency of features were checked by calculation of χ2 criteria. The difference was considered significant when p<0.05. Results. All the respondents agree that cooperation can improve team relations, treatment results, quality of service, chronic disease control, quality of preventive programs and satisfaction of patient expectations. Advanced Practice Nurses (2.7 %) and Lifestyle Medicine Specialists (1.8 %) are the least frequent participants in a team work. 66.1 % of family doctors believe that patient is a part of the PHC team and even 52 % of the respondents claim that patient plays a significant role (≥90 %) for better quality of treatment. Conclusions. Family doctors have a positive attitude towards teamwork. Most of the doctors agree with the fact that patient is included in a team structure and is highly important towards achieving better quality of treatment. Cooperation strategy is frequently applied in conflict solving issues. The majority of respondents are unaware of Advanced Practice Nurses and Lifestyle Medicine Specialists position and their duties. These specialists are the least frequent members of teams. The results show that in private (comparing to public) PHC institutions significantly higher proportion of a team composition belongs to an obstetrician, a child psychiatrist, a psychologist and a general practitioner and a higher level of collaboration with team members can be observed. [From the publication]