Motinystės diskurso paraštėse: bevaikystė 1991–1996 m. Lietuvos moterims skirtuose žurnaluose

LTUžsienio mokslininkai pastebi, kad, nepaisant visuomeninio gyvenimo modernėjimo, kultūrinės nuostatos šeimos atžvilgiu keičiasi lėtai, o moterys išlieka glaudžiai susietos su motinystės vaidmeniu (McKennon Brody, Frey, 2017). Žiniasklaida turi galią reflektuoti visuomenėje vyraujančias nuostatas ir kartu jas keisti, taip mažindama visuomenės grupių stigmatizavimą. Nagrinėdami bevaikystės vaizdinius žiniasklaidoje, tyrėjai atranda pronatalinio diskurso dominavimą, kai visokeriopai remiama motinystė / tėvystė, o asmenys, ypač moterys, nesusilaukusios vaikų, vertinamos menkiau ir neretai yra stigmatizuojamos (Gibb, 2019; Grill, 2019). Tam, kad suprastume šiuo metu vyraujančias kultūrines nuostatas bevaikių moterų atžvilgiu ir galėtume analizuoti pokyčius lygindami su užsienio šalimis, svarbu turėti atskaitos tašką ir nagrinėti jas iš istorinės perspektyvos. Bevaikystės vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidoje XX a. pabaigoje iki šiol nebuvo tyrinėtas. Mokslininkės (Marcinkevičienė, Praspaliauskienė, 1999; Maslauskaitė, 2001; 2002), nagrinėjusios vėlyvojo sovietmečio ir Nepriklausomybės atgavimo laikotarpio moterų žurnalus, daugiausiai dėmesio skyrė romantinių ir šeiminių santykių visuomenėje pokyčiams ir jų vaizdavimui žiniasklaidoje. Atlikus 224 straipsnių bevaikystės ir susijusiomis temomis iš 1991–1996 m. laikotarpio populiariausių moterų žurnalų ir savaitraščių kokybinę turinio analizę paaiškėjo, kad tuo laikotarpiu daugiausiai dėmesio skirta lytinio švietimo ir abortų prevencijos temoms, siekiant užpildyti moterų neišprusimo lytinės sveikatos srityje spragą. Gimstamumo mažėjimo fone motinystę siekta įtvirtinti kaip svarbiausią moteriškumo raišką, o nevaisingumas ir savanoriška bevaikystė buvo stigmatizuojami. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1991–1996 m; Bevaikystė; Moterų žurnalai; 1991-1996; 1991–96 period; Childlessness; Women magazines; Women's magazines.

ENForeign scholars highlight that despite the modernization of social life, cultural attitudes towards the family are changing slowly, and women remain closely tied to the role of motherhood (McKennon Brody, Frey, 2017). The media has the power to reflect on and change the attittudes prevailing in society, thereby reducing the stigmatizing ones. Researchers discover the domination of pronatal discourse by analyzing images of childlessness, which supports parenthood in many ways, and individuals, especially women, who do not raise children and are underestimated and often stigmatized (Gibb, 2019; Grill, 2019). In order to understand the current cultural attitudes towards childless women and to analyze changes in comparison to other countries, it is important to examine them from a historical perspective. The representation of childlessness in Lithuanian media during the last decades of the 20th century was not studied yet. The scholars (Marcinkevičienė, Praspaliauskienė, 1999; Maslauskaitė 2001; 2002) who had analyzed Lithuanian women’s magazines during the late Soviet period and after the Independence in 1990 focused mainly on the representations of familial and romantic relationships. This research, based on a qualitative content analysis of 224 articles from the most popular women’s magazines of 1991–1996, showed that sex education and abortion prevention were the prevailing topics covering the lack of public knowledge about reproductive and sexual health. The aim of the media was to consolidate motherhood as the main expression of femininity within the framewok of declining birth rates; therefore, infertility and voluntary childlessness were stigmatized. [From the publication]

• Bevaikystė Lietuvoje: tendencijos, normos ir regioninė diferenciacija / Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Vaida Tretjakova, Rūta Ubarevičienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2019, Nr. 18, p. 96-111.
• Communication of attitudes towards childless women in politics: a content analysis of Lithuanian news site comments / Margarita Gedvilaitė-Kordušienė. Filosofija. Sociologija 2022, t. 33, Nr. 2, p. 149-157.
• Lietuvos moterų veikla 1988–1992 metais: iššūkiai ir galimybės / Virginija Jurėnienė, Justė Ibianskienė. Informacijos mokslai. 2018, t. 82, p. 97-114.
• Lyčių atotrūkis ir patriarchato raiška Baltijos valstybėse. Lietuvos ypatumai / Alina Žvinklienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2009, Nr. 1 (24), p. 99-118.
• Moterims skirtos žiniasklaidos raida Lietuvoje / Aušra Maslauskaitė. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 4, p. 31-39.
• Moters grožio standartų kaita lietuvių kultūroje / Raimonda Rauluševičienė. Taikomieji moksliniai tyrimai 2023, t. 2, Nr. 1, p. 102-111.
• Moters vaizdavimo stereotipai ir jų modifikacijos XX a. antrosios pusės lietuvių prozoje / Irena Klimašauskienė, Rūta Kailiūtė. Lyčių studijos ir tyrimai. 2005, 1, p. 61-65.
• Moterų ir vyrų santykiai 1990-2000 m. moterų spaudoje / Aušra Maslauskaitė. Feminizmas, visuomenė, kultūra. 2001, 3, p. 70-83.
• Moterų vaidmenų reprezentavimo ypatumai ir jų kaita moterims skirtuose žurnaluose: žurnalo "Moteris" atvejo analizė / Daiva Siudikienė, Lijana Stundžė. Informacijos mokslai. 2021, t. 92, p. 65-89.
• Motinystė tarp feminizmo teorijos ir praktikos / Solveiga Daugirdaitė. Feminizmas, visuomenė, kultūra. 2001, 3, p. 30-37.
• Seksualinio priekabiavimo diskursas delfi.lt naujienų portale: 2017-2018 / Lijana Stundžė. Informacijos mokslai. 2021, t. 92, p. 28-45.
• Women’s pathways to childlessness in Lithuania / Vaida Tretjakova, Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Gražina Rapolienė. Sociālo Zinātņu Vēstnesis. 2020, 2 (31), p. 7-21.
• Worse than communism? Discursive anti-gender mobilizations in Lithuania / Dovainė Buschmann. Informacijos mokslai. 2017, t. 80, p. 31-49.