LTŠiame straipsnyje pristatomos studentų, dalyvavusių VOMB projekto Baltijos šalių ture, patirtys. Patirtinio mokymosi pagrindinis bruožas – mokymosi aplinkų įvairovė, kuri dažniausiai kuriama už mokymosi institucijos ribų organizuojant kūrybinio pobūdžio veiklas ir studentus įtraukiant į projektus ar tyriminę veiklą. Kolbo patirtinio mokymosi teorija nusako pagrindinius patirtinio mokymosi etapus, tokius kaip konkreti patirtis, reflektyvus stebėjimas, abstrahavimas ir konceptualizavimas, ir galiausiai aktyvus patirčių pritaikymas, kitaip sakant eksperimentavimas. Staripsnio tikslas – atskleisti patirtinio mokymosi naudą dalyvaujant projekte „Villages on Move Baltic“ studentų požiūriu. Tyrimo medžiaga ir metodai. Patirtinio mokymosi paradigma ir studentų, dalyvavusių VOMB projekte, refleksijomis buvo grindžiama tyrimo metodologija. Studentai aktyviai įsitraukė į tyrimo metodologijos kūrimą, dirbdami grupėse diskutavo, kokie 7 svarbiausi klausimai leistų įvertinti šio projekto rezultatyvumą edukaciniu ir tolimesnio projekto tobulinimo požiūriu. Straipsnio autoriai šiuos klausimus išanalizavo, susistemino ir pateikė studentų individualiam reflektavimui. Studentai raštu pateikė savo refleksijas, pagal struktūruotą apklausos formą raštu. Tyrimo duomenų analizės metodas - turinio analizė. 17 studentų, dalyvavusių VOMB projekto Baltijos šalių ture, atstovavo Lietuvai, Latvijai, Danijai, Suomijai. Studentai iš Estijos (3) dalyvavo tik pirmame etape, kuomet diskutuojant studentų grupėse buvo rengiami pirminiai klausimai. Studentai atstovavo sveikatos mokslų, socialinio darbo, pedagogikos, vadybos ir ekonomikos studijų kryptims.Rezultatai. Visų šalių studentai išsakė pozityvų požiūrį į dalyvavimą VOMB projekto Baltijos šalių ture, kuris vyko aplankant renginius, organizuojamus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje. Studentai įžvelgia naudą šiais aspektais: a) galimybė teorines žinias pritaikyti praktiškai, o tai leidžia siekti teorijos ir praktikos vienovės; b) įgytų žinių panaudojimas būsimoje profesinėje veikloje; c) įgyta tarptautinė patirtis ir patobulintos ar įgytos tarpkultūrinės kompetencijos. Dalyvavimas šiame projekte taip pat naudingas asmenybiniu ir socialiniu požiūriu. Ateityje organizuojant panašaus pobūdžio veiklas derėtų atsižvelgti į studentų pageidavimus, tokius kaip – daugiau laiko skirti neformaliam bendravimui projekto metu bei ankščiau ir daugiau suteikti informacijos, susijusios su renginiais, į kuriuos bus vykstama. Studentai siūlo šiuos fizinį aktyvumą skatinančių renginių kokybės vertinimo kriterijus: “Didelis dalyvių skaičius”, “Patrauklios fizinio aktyvumo formos”, “Įvairių socialinių žmonių grupių įtraukimas”, “Dėmesys ekologiniu požiūriu”, “Dėmesys dalyvių saugumui”. Išvada. Studentų dalyvavimas VOMB projekto Baltijos šalių ture leido jiems tobulinti bendrąsias kompetencijas ir siekti asmeninio ir profesinio tobulėjimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fizinis aktyvumas; Patirtinis mokymasis; Villages on Move Baltic (VOMB); Experiential learning; Physical activity; Villages on Move Baltic.
ENFrom solid, hands on experience with the challenges of intercultural differences to a significantly changed personal mindset and a new perception of their individual education programmes, a student survey provides new evidence of the advantages of experiential learning. Experiential learning encompasses a variety of out-of-classroom-activities including project based learning, internships, service learning, participation in the research and other student creative work experiences. Kolb’s experiential learning theory (KELT) is comprised of concrete experience, reflective observation, abstract conceptualization, and active experimentation. The aim - to reveal benefits of experiential learning based on student participation in the project “Villages on Move Baltic” (VOMB) tour. Material and methods. Experiential learning and experience reflection hold a significant role as an educational methodology, and it is a shared value to prepare students for the challenges in a changing world by developing professionals who can think critically and reflectively. As mandatory assignment during the tour, the student collective formulated seven questions, and an analysis of the students’ individual replies to and reflections on these questions forms the basis of this article. Qualitative research – more specifically a content analysis – was used in this study, that was conducted based upon the replies from participating students from Finland, Latvia, Lithuania and Denmark (N=17). Except for three from high school level, students represented BA-programmes within health care, physiotherapy, social work, community pedagogy, and innovation & entrepreneurship. Results. Students expressed their positive attitude on the participation in the Baltic Tour. Students‘ reflections highlighted various scenarios of future life and career. The learning potential of the Baltic Tour can be described in three areas.Students, regardless of nationality, expressed a) cohesion of the theory and practice; b) knowledge application in a professional perspective; c) intercultural and international experience. Student reflections revealed that participation in the Baltic Tour influenced personal growth, social competencies development and improvement of cognitive skills. Student reflections on the Baltic Tour itself included appointing more attention to informal communication during the tour and more information and involvement before. In addition, more activities in cross-nation groups and the use of creative team building tools were recommended. Students’ view to criteria for the quality of VOMB-ideas mentioned “Large number of participants“, “Attractive types of physical activities”, “Involving people from all social groups“ and “Ecological approach and security during events“. Conclusions. Students’ survey based on the project “Villages on Move Baltic” tour highlighted the benefits of participation to personal abilities, key competencies and professional skills improvement. [From the publication]