Activity and passivity in the creation of art: Heidegger and later philosophers

LTNors meno kūryba tiesiogine prasme yra aktyvi veikla, kai kada kūrėjas nėra vienintelis kūrinio vertę apsprendžiantysis, kartais kūrinyje netikėtai atsiverti gali iš anksto menininko nenumatytos ir sąmoningai neįkūnytos prasmės. Kūrybinis įkvėpimas, sukuriantis sąlygas tam, kad atsirastų kažkas iš anksto nesuplanuota, dažniausiai buvo aiškinamas kaip aukščiausia menininko kūrybinė galia. Inovatyvios M. Heideggerio mintys apie kūrybą, kaip iš dalies pasyvią kūrėjo laikyseną, rekonstruojamos pirmoje straipsnio dalyje. Antroje – nagrinėjama idėjų apie kūrybą, kaip savotišką menininko neveiklumo formą, plėtotė Hans-Georgo Gadamerio, Maurice’o Merleau-Ponty, Theodoro Adorno bei vėlesnių prancūzų filosofų: Gilles’o Deleuze’o ir Felixo Guattari, Alaino Badiou darbuose. Pateikiama sąvokų analizė, kurias jie formuluoja siekdami paaiškinti, kaip meninėje kūryboje gali atsirasti tai, kas pertraukia standartizuotą, stereotipišką gyvenimą ir paskatina to, kas nesuplanuota ir nenumatyta, atsivėrimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pasyvumas; Menininkas; Vertė; Meno kūrinys; Kūryba; Passivity; Artist; Value; Artwork; Creation.

ENArticle deals with the consideration that in spite of the fact that artistic creation is firstly an active work, the artist sometimes is not the only determinant factor of the value of the artwork, therefore some senses of the work that have not been predicted or consciously embodied by the artist might emerge. Creative inspiration, which creates the conditions for the appearance of something unpredicted, has been usually explained as the highest form of the creativity of the artist. We reconstruct Heidegger’s innovative thought about the creativity as a partly passive attitude of the artist in the first chapter of the article. The second part deals with the development of the ideas of creation as a specific form of inactivity of the artist in the works of Hans-Georg Gadamer, Maurice Merleau-Ponty, Theodor Adorno and later French philosophers Gilles Deleuze, Felix Guattari, and Alain Badiou. We look into their concepts that are formulated on purpose to explain the possibilities of the artistic creation, which might interrupt the standardized, stereotypical life, to promote the appearance of something unplanned and unforeseen. [From the publication]