Mokinių požiūris į lietuvių kalbą: ryšys tarp kalbos vartojimo, mokėjimo ir mokymosi

LTStraipsnyje pristatomi 2018–2019 m. atlikto tyrimo, kuriuo siekta nustatyti, kurios kalbos daugiausia vyrauja mokinių kalboje, ir parodyti, kaip mokinių pateikti atsakymai susiję su jų nuostatomis dėl lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalbos mokymo ir lietuvių kalbos, rezultatai. Išnagrinėjus duomenis paaiškėjo, kad kaip mokinių kasdienė kalba, priklausomai nuo vartojimo srities, vyrauja dvi kalbos – lietuvių ir anglų. Lietuvių kalbai pirmenybė teikiama keliose srityse: ji vartojama kaip namų kalba, taip pat lietuviškai skaitomos knygos. Kalbos rinkimasis žiūrėti filmams, naršyti internete priklauso nuo amžiaus: žemesnėse klasėse renkamasi lietuvių kalba, o aukštesnėse pereinama prie anglų kalbos. Kadangi visi mokiniai renkasi skaityti knygas lietuviškai, per skaitymą galima stiprinti kalbos galias. Mergaitės savo lietuvių kalbos žinias vertina geriau nei berniukai. Geriausiai lietuvių kalbos žinias vertina 4 klasės mokiniai. Nuo 5 klasės rezultatai keičiasi, lietuvių kalbos žinios imamos vertinti prasčiau. Iš atlikto tyrimo matyti, kad mokiniai gerai vertina tiek lietuvių, tiek užsienio kalbos mokėjimą. Pagrindinis skirtumas tik tas, kad didesnė mokinių dalis – daugiau kaip pusė – mano, kad užsienio kalba sekasi labai gerai, o vertindami lietuvių kalbos žinias dauguma mokinių nurodė, kad lietuvių kalba sekasi gerai. Tik labai maža dalis visų klasių mokinių mano, kad lietuvių ir užsienio kalbas moka labai blogai. Ryšys tarp lietuvių kalbos mokėjimo ir manymo, kad lietuvių kalba yra sunki, yra stiprus ir tiesioginis: jeigu mokiniai mano, kad lietuvių kalba sekasi blogai ar labai blogai, jie ją vertina kaip sunkią, ir atvirkščiai. Stipraus ryšio esama tarp lietuvių kalbos mokėjimo ir lietuvių kalbos pamokų vertinimo: jei mokiniams lietuvių kalba sekasi prastai, jiems ir lietuvių kalbos pamokos nepatinka. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos mokėjimas; Kalbos vartojimas; Language proficiency; Language usage; Mokinių kalba; Pupil vernacular; Kalbos mokėjimas; Kalbos vartojimas; Language proficiency; Language usage; Mokinių kalba; Pupil vernacular.

ENThe article presents the results of a 2018–2019 study aimed at identifying the most prevalent languages in pupils vernacular, showing the correlation between the pupils’ answers and their own attitudes towards Lithuanian classes as well as towards teaching the Lithuanian language and the Lithuanian language in general. Analysis of the data has revealed that, depending on the area of usage, the daily pupils vernacular is dominated by two languages: Lithuanian and English. The Lithuanian language takes the lead (irrespective of the age and gender of pupils) in several areas: Lithuanian is the language spoken at home and the language for reading books. In other areas, such as watching films and browsing, the choice of language depends on the age, with younger pupils opting for the Lithuanian language, while seniors make a transition towards English. Notably, all pupils choose to read their books in Lithuanian. This is an important factor to note, because it is through reading that the language can be empowered.Analysis of the self-grading of the proficiency of the Lithuanian language has showed that girls tend to give themselves higher grades for their Lithuanian language skills compared to boys. The highest self-grades of Lithuanian language skills have been observed among fourth-graders. Beginning with grade 5, the grades shift and the self-grading tends to go down. The study suggests that pupils tend to give themselves high marks in terms of their proficiency in both Lithuanian and foreign language. The main difference is that the majority – more than one-half – of pupils believe that their foreign language skills are excellent; in grading their own Lithuanian language skills, many pupils rated their Lithuanian language proficiency as good. And only a fraction of pupils across all grades believe that their Lithuanian and foreign language skills are very poor. Investigation of the connection between the proficiency of the Lithuanian language and teaching has highlighted a strong and direct relationship between the self-grade in Lithuanian and the belief that the Lithuanian language is very difficult: pupils who rate their Lithuanian language skills as poor or very poor also say that this language is difficult, and vice-versa. The pupils’ answers have also revealed a strong tie between the self-grade in Lithuanian and the fondness for Lithuanian classes, with pupils who are failing in Lithuanian having little fondness for Lithuanian language classes, and vice-versa. [From the publication]

• Edukologija / Education
• Kalbotyra / Linguistics