1918-1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai

LTStraipsnyje nagrinėjami statybos srities mokslinėje literatūroje, publikuotoje 1918–1940 m., vartojami gimininiai statybos terminai dūriniai. Tarpukario Lietuvoje sparčiai plėtojosi statybos sektorius, atsirado daug naujų realijų, kurioms pavadinti buvo padaryta daug naujų terminų, iš jų – ir dūrinių. Šio laikotarpio statybos terminijos ir visos šios profesinės kalbos formavimuisi didelę reikšmę turėjo išskirtinės asmenybės: Kazimieras Vasiliauskas, Jonas Šimoliūnas, Pranas Morkūnas, Anatolijus Rozenbliumas, Pranas Jodelė, Jonas Kiškinas, Juozas Gabrys ir kt. Šie statybos inžinieriai ne tik atliko reikšmingus mokslinius tyrimus, rašė straipsnius ir knygas, mokė jaunimą, bet ir praturtino statybos terminiją. Iš 33 statybos mokslinio stiliaus leidinių ir straipsnių išrinktų gimininių terminų kiekybiniai duomenys rodo, kad dūryba tarpukariu buvo svarbus statybos terminų darybos būdas: skaitytoje literatūroje rasti 262 gimininiai statybos terminai dūriniai. Greta kai kurių dūrinių pateikti vokiški atitikmenys sudaro prielaidą lietuviškus dūrinius vertinti kaip dalinius ar visiškuosius vertinius. Nors apskritai lietuviškų sudurtinių terminų darybai būdingi visi pagrindiniai dabartinės lietuvių kalbos dūrinių darybos tipai, tiriant 1918–1940 m. gimininius statybos terminus dūrinius, nustatyta, kad jie padaryti pagal 10 darybos tipų. Produktyviausios kalbos dalys, kuriomis paremti gimininių statybos terminų dūrinių sandai, yra daiktavardis, veiksmažodis ir būdvardis. Dūrinių, kurių vienas sandas būtų paremtas prieveiksmiu, skaitvardžiu ir įvardžiu, yra tik keletas.Taigi, nors tarpukario Lietuvos statybos terminijos dūrinių daryboje dalyvauja tos pačios kalbos dalys, kaip ir XX a. II pusės terminų daryboje, aptariamojo laikotarpio statybos terminijos dūryba nepasižymi didele šių kalbos dalių kombinacijų įvairove. Iš tirtos medžiagos nustatyta, kad daugumos to meto gimininių statybos terminų dūrinių antrasis sandas yra daiktavardinis. Tokie dūriniai sudaro net 85 proc. visų dūrinių. Daug mažiau dūrinių yra su veiksmažodiniu antruoju sandu ir tik vienas – su būdvardiniu. Ištyrus medžiagą nustatyti tokie statybos terminijos dūrinių darybos tipai ir gauti tokie kiekybiniai duomenys: darybos tipui daiktv. + daiktv. priklauso 52,9 proc. visų užfiksuotų dūrinių; būdv. + daiktv. – 23,2 proc. visų dūrinių; daiktv. + veiksmaž. – 14,1 proc. dūrinių; veiksmaž. + daiktv. – 4,6 proc. dūrinių; skaitv. + daiktv. – 1,9 proc., priev. + veiksmaž. – 1,5 proc.; priev. + daiktv. – 0,8 proc.; daiktv. + būdv. – 0,4 proc.; įvard. + daiktv. – 0,4 proc.; skaitv. + veiksmaž. – 0,4 proc. Terminų, kurie pasikartotų skirtinguose šaltiniuose, užfiksuota nedaug, todėl ir fonetinių bei morfologinių variantų to laikotarpio statybos terminijoje nėra gausu. Iš labiausiai paplitusių ir pasižyminčių variantiškumu visų pirma minėtinas gelžbetonis. Nors daug 1918–1940 m. moksliniuose statybos tekstuose vartotų dūrinių taip ir liko vadinamieji tekstiniai terminai, dalis dūrinių vartojama ir dabartinėje mokslo kalboje, yra įtraukiami į terminų žodynus ir kitus terminografijos išteklius. Taigi nagrinėto laikotarpio dūriniai svarbūs ne tik kalbos istorijai, terminologijos raidai, bet ir šiuolaikinei statybos terminijai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darybos tipas; Dūrinys; Fonetinis variantas; Gimininis terminas; Morfologinis variantas; Statybos mokslo kalba; Compound; Construction science language; Morphological variant; Phonetic variant; Related term; Type of word formation.

ENThe article deals with the compound constructional terms in scientific literature, published between 1918 and 1940. In Lithuania, during the interwar period, the construction sector was rapidly expanding, there were many new realities, which called for many new terms, including compounds. Exclusive personalities were very important for the development of construction terms of this period and for the formation of this professional language: Kazimieras Vasiliauskas, Jonas Šimoliūnas, Pranas Morkūnas, Anatolijus Rozenbliumas, Pranas Jodele, Jonas Kiškinas, Juozas Gabrys and others. Not only did these construction engineers carry out significant research, writing articles and books, teaching young people, but also enriched construction terminology. Quantitative data of related terms from 33 scientific papers and articles on construction indicate that during the interwar period compounding was an important way of developing construction terms: in the literature read, 262 related compound terms were found. The German equivalents presented in addition to some of the compounds make the assumption that the Lithuanian compounds are to be regarded as partial or full evaluations. Although general types of Lithuanian compound terms are characterized by the same major types of compounding found in the the present Lithuanian language, analyzing the period from 1918 to 1940 construction terminology compounds, it is determined that they are made according to 10 types of production. The most productive parts of the language are nouns, verbs, and adjectives. There are only a few of the compounds, of which of one part would be based on an adverb, a numerical character and pronoun.Thus, while all of the same language parts play a role in the development of Lithuanian construction term compound development as they did in the second half of the 20th Century, the terms of the discussed period do not possess a wide array of combinations of these language parts. It has been determined from the investigated material that the second part of most of the construction terminology compounds of that time is noun. Such compounds make up as much as 85 percent of all compounds. There are much fewer compounds that would contain a verb as the second part of it and only one containing a adjective. The following types of construction terminology compounds have been identified following the examination of the material and the following quantitative data have been obtained: for the type of the noun. + noun made up 52,9 % of all compounds recorded; adjective + noun – 23,2 % of all compounds; noun + verb – 14,1 % of all compounds; verb + noun – 4,6 % of all compounds; adverb + verb – 1,5 %, adverb + noun – 0,8 %; pronoun + noun – 0,4 %; noun + adjective – 0,4 %; numeral + verb – 0,4 %. There are few terms that are repeated in different sources, and therefore the phonetic and morphological variants in the terminology of construction of that period are not abundant. Of the most common and distinguished variants, the aforementioned reinforced concrete is mentioned. Although many of the compounds used in 1918–1940 scientific construction literature remained so-called textual terms, part of the compounds are used to this day in modern scientific language, are included in glossary terminology and other terminological resources. Thus, the compounds of the analyzed period are important not only for the history of the language, the development of terminology, but also for the modern construction terminology. [From the publication]