Jurgio Kunčino „Tūlos“ Vilnius: nuo miesto praktikų – prie teksto strategijų

LTStraipsnyje nagrinėjamas Jurgio Kunčino romane Tūla sukurtas Vilniaus vaizdinys, siekiama atskleisti santykį tarp tekstinės romano formos ir jame vaizduojamo miesto išraiškos. Naudojantis geokritikos ir kitais miesto studijų siūlomais įrankiais, nagrinėjama Kunčino miesto reprezentacijos struktūra, jai būdingas kartografinis tikslumas ir dominuojantys motyvai: juslinės miesto patirtys, susijusios su pagrindinio veikėjo žvilgsniu ir žingsniavimu. Šios dvi praktikos sudaro romano erdvinę logiką: skirtingi matymo režimai paverčia jį regimu, o veikėjo vaikščiojimas susieja erdvėje esančius objektus. Personažo maršrutuose sumezgami mazgai yra ir kompoziciniai, todėl vaizduojamo miesto objektai virsta pasakojimo orientyrais. Galiausiai analizė atskleidžia Kunčino naratyvo judėjimą nuo miesto patirčių prie miesto romano sąrangos ir, greta to, įgalina svarstyti intermedialius Kunčino Vilniaus įvaizdžio aspektus – jų santykį su vizualiaisiais intertekstais, iki šiol nepatekusiais į kitų tyrėjų akiračius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūrinė Vilniaus reprezentacija; Jurgis Kunčinas; Geokritika; Literatūrinės miesto studijos; Literary representation of Vilnius; Jurgis Kunčinas; Geocriticism; Literary urban studies.

ENA thorough review of studies carried out on the urban aspect of Jurgis Kunčinas’s novel "Tūla" has revealed a tendency to ignore the temporal aspect. Thus, the article complements existing research with the analysis in geocriticism, urban studies, and intermediality (intertextuality). It focuses on the representation of Vilnius created in "Tūla", aiming to reveal the relationship between the textual form of the novel and the image of the city it depicts. The analysis examines the structure of Kunčinas’s city representation, its cartographic accuracy and dominant motifs: the sensory experiences of the city related to the gaze and walking of the main character. These two practices create the spatial logic of the novel: different gazing modes make the urban space visible, and the main character’s walking links objects in space. The junctions that he forms along his paths are also part of the novel’s structure. This way, the depicted city objects become landmarks of the narrative. Finally, the analysis of the representation of Vilnius in "Tūla" highlights the links between the construction of the fictional urban space and the structure of the city novel. In the novel, different techniques used to capture Vilnius, as well as different ways of experiencing the city are related to text’s content and its narrative form. On the other hand, the analysis enables to consider the intermedial aspects of the image of Vilnius created by Kunčinas, and especially their relation to visual intertexts that have not yet been examined by other researchers. [From the publication]