Magiškasis realizmas Antano Vaičiulaičio novelėse

LTŠio straipsnio tikslas - pažvelgti į Antano Vaičiulaičio suformuluotą „magiškojo realizmo“ koncepciją ir jos kontekste perskaityti rašytojo novelistiką. Studijoje Natūralizmas ir lietuvių literatūra (1936) Vaičiulaitis pateikia savitą „magiškojo realizmo“ apibrėžimą. Pastarajam tiesioginės ar netiesioginės įtakos galėjo turėti vokiečių meno kritiko Franzo Roho veikalas Nach-Expressionismus, Magischer Realismus: Probleme der neuesten Europäischen Malerei (1925). Vaičiulaičio „magiškojo realizmo“ koncepcija yra pamatinis jo novelistikos kodas, funkcionuojantis rinkiniuose: Vidudienis kaimo smuklėj (1933), Pelkių takas (1939), Kur bakūžė samanota (1947), Vidurnaktis prie Šeimenos (1986). Juose išplėtojama „magiškojo realizmo“ samprata, ypatingą dėmesį skiriant trims pagrindiniams sandams: sielai, platesnei tikrovei, poetinei dvasiai. Sielos novelėse apmąstoma žmogaus prigimtis, jo egzistencija. Platesnės tikrovės kūriniuose subtiliai konstatuojami socialiniai žmonių ir atskirų bendruomenių santykiai. Poetinės dvasios tekstuose akcentuojamas magiškasis matmuo, tačiau juose stebuklas dar nėra laikomas sudėtine kasdienybės dalimi. Tai yra „magiško“, bet ne Lotynų Amerikos „magiškojo realizmo“ bruožas. Nors Vaičiulaitis vartoja „magiškojo realizmo“ sąvoką, tačiau jis sukuria originalią „magiško realizmo“ versiją, tapdamas šios poetikos pradininku lietuvių literatūroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Magiškasis realizmas; Novelės, lietuvių; Magic realism; Short story.

ENThe purpose of this article is to look at Antanas Vaičiulaitis’ concept of “magic realism” and to review his short stories in this context. In his 1936 study Natūralizmas ir lietuvių literatūra (Naturalism and Lithuanian literature), Vaičiulaitis gives his own definition of “magic realism”. This study may have been directly or indirectly influenced by German art critic Franz Roh’s 1925 work Nach-Expressionismus, Magischer Realismus: Probleme der neuesten Europäischen Malerei (Post-expressionism, magic realism: Problems of the newest European painting). Antanas Vaičiulaitis’ concept of “magic realism” is the code at the core of his stories, and it is seen at work in his collections: Vidudienis kaimo smuklėj [Mid-day at the village inn] (1933), Pelkių takas [A path through the swamps] (1939), Kur bakūžė samanota [The old moss-covered hut] (1947), and Vidurnaktis prie Šeimenos [Midnight at Šeimena] (1986). In these stories the concept of “magic realism” is further developed, with special emphasis being given to three basic constructs: soul, wider truth, and poetic spirit. In the stories about soul, questions of human nature and existence are pondered. In his stories about wider truth be subtly contrasts the social relations of individuals and societies. His stories about poetic spirit accent the magic dimension, however in these stories miracles have not yet come to be treated as part of daily life. There is “magic”, but it is not the Latin American type of “magic realism”. Although Vaičiulaitis uses the term “magic realism”, he creates his own original form of “magic realism”, becoming the pioneer of this genre in Lithuanian literature.