LTStraipsnyje nagrinėjami vakarų aukštaičių kauniškių patarmės plote esančių vietovių – Kauno, Jurbarko, Šakių ir Marijampolės – jaunuolių kalbinės gimtinės vaizdiniai. Tiriamoji medžiaga – tyrimo, vykdyto taikant perceptyviosios dialektologijos principus, duomenys. Respondentų savimonėje susiformavę kalbinės gimtinės vaizdiniai išryškinami aptariant kalbos kodų pasirinkimo dažnumą ir nagrinėjant kalbinės gimtinės (ne)giminiškumo su kitomis vietovėmis lokalizacijos polinkiams nustatyti skirtus pieštinius (mentalinius) žemėlapius. Duomenų analizė rodo, kad su tarmine raiška kalbines gimtines labiau linksta sieti centrinių nagrinėjamosios patarmės ploto vietovių – Šakių ir Marijampolės – jaunuoliai. Tikėtina, kad dėl varianto savitumo, t. y. nedidelio jo skirtumo nuo bendrinės kalbos, dalis tiriamųjų savojo kalbinio kodo neatpažįsta. Pripažindami tiek tarminę, tiek netarminę raišką kalbinėje gimtinėje, Jurbarko, arba patarmės paribio zonos, moksleiviai patvirtina kelių kalbos variantų egzistavimą šioje zonoje. Kaune vartojamas kalbinis kodas vietos respondentų vaizdiniuose, matyt, siejamas su bendrinei kalbai artimu variantu.Pieštiniai žemėlapiai atskleidžia, kad kalbiniu giminiškumu Šakiai ir Marijampolė siejami su didžiąja vakarų aukštaičių kauniškių ploto dalimi. Jurbarką glaudžiausi kalbiniai ryšiai sieja su artimiausiomis žemaičių ir aukštaičių tarmių paribio zonomis. Kauno jaunuolių kaip panašiausios į kalbinę gimtinę nurodytos vietovės beveik sutampa su XXI a. antrajame dešimtmetyje išskirtu bendrinės kalbos standarto plotu. Iš jaunųjų kalbos vartotojų nuostatų išryškėję variantiškumo vaizdiniai beveik sutampa su objektyviuoju ne tik tiriamųjų kalbinės gimtinės ir apylinkių, bet ir viso lietuvių kalbos ploto kalbiniu variantiškumu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbinis giminiškumas; Kalbinė gimtinė; Perceptyvioji dialektologija; Pieštiniai žemėlapiai; Vakarų aukštaičiai kauniškiai; Drawn maps; Homeland; Linguistic; Linguistic affinity; Linguistic homeland; Lithuanian; Perceptual dialectology; Western Aukštaitian subdialect of Kaunas.
ENThe article is concerned with an analysis of a research of images of the linguistic homeland of young people from the locations of the Western Aukštaitian Subdialect of Kaunas: Kaunas, Jurbarkas, Šakiai, and Marijampolė. The subject material constitutes the data from a research conducted under the principles of perceptual dialectology. The images of the linguistic homeland embedded in the consciousness of the respondents can be uncovered through a discourse of the frequency of choice of linguistic codes and an analysis of the drawn (mental) maps of the tendencies of the localisation of the (non)affinity between the linguistic homeland and other locations. The analysis of the data has revealed that it is the subjects from the central locations of the area covered (meaning Šakiai and Marijampolė) who tend to associate their linguistic homelands with dialectal expression. It is likely that, owing to the singularity of a particular variation (the low degree to which it differs from the standard language), some of them are unable to recognise their own linguistic code. In recognising the existence of dialectal and non-dialectal expression in their linguistic homeland, subjects from Jurbarkas, a border zone of a subdialect, potentially confirm a coexistence of several linguistic variations in it. The linguistic code used in Kaunas most probably connects in the images of local school youth with a variation that approximates the standard language.Drawn maps show that, as far as linguistic affinity is concerned, local young people associate Šakiai and Marijampolė with the major part of the area of Western Aukštaitian Subdialect of Kaunas. The neighbouring border areas of Aukštaitians and Samogitians are considered linguistically closest to Jùrbarkas. The locations specified by Kaunas respondents as being closest to their linguistic homeland almost mirror the area of the standard language as identified in the second decade of the 21st century. The images of variation revealed by the attitudes of the young language users mirror the objective linguistic variation both of the subjects’ linguistic homeland and its surroundings, and of the entire area of the Lithuanian language to an almost exact degree. [From the publication]