Ambulatorinių pacientų sveikatos raštingumo ir vidinės darnos sąsajos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Ambulatorinių pacientų sveikatos raštingumo ir vidinės darnos sąsajos
Alternative Title:
Connections between health literacy and harmony of outpatients
In the Journal:
Sveikatos mokslai. 2018, t. 28, Nr. 4, p. 12-17
Summary / Abstract:

LTTyrimo tikslas. Nustatyti ambulatorinių pacientų sveikatos raštingumo ir vidinės darnos sąsajas bei ryšį su sociodemografiniais rodikliais. Tyrimo metodika. Tyrime naudoti metodai: sveikatos raštingumo (SR) vertinimui - Europos SR klausimynas (HLS–EU–Q47). Vidinės darnos (VD) - A. Antonovsky sutrumpintas gyvenimo orientacijos klausimynas (SOC–13). SR, VD ir demografinių duomenų priežastiniams ryšiams nustatyti taikyta daugialypė tiesinės regresijos analizė. Pasirenkant priklausomus ir nepriklausomus kintamuosius sudaryti atskiri tiesinės regresijos modeliai. Imtį sudarė 201 ambulatorinis pacientas. Iš jų 122 moterys ir 79 vyrai. Amžius nuo 18–88 metų. Duomenys statistiškai apdoroti. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad daugumos pacientų SR buvo nepakankamas. Geriausiai savo SR pacientai vertino sveikatos priežiūros srityje, blogiausiai – sveikatos stiprinimo srityje. Pacientų aktualios sveikatos informacijos supratimas buvo žymiai geresnis nei gavimas, įvertinimas ir pritaikymas. Informacijos pritaikymas buvo žymiai blogesnis nei jos supratimas ir įvertinimas. Pacientų VD buvo vidutinė. Teigiami ryšiai nustatyti tarp bendro SR, visų jo sričių ir bendros VD ir visų VD komponenčių. Stipriausi ryšiai (p<0,001) nustatyti tarp VD prasmingumo jausmo ir bendro SR ir SR sveikatos stiprinimo srityje. Aukštesniam pacientų SR visose srityse įtakos turėjo stipresnė VD, jos prasmingumo komponentė ir jaunesnis tiriamųjų amžius. SR sveikatos priežiūros srityje – aukštesnis išsilavinimas; ligų prevencijos srityje – moteriška lytis. Bendrą VD stiprino aukštesnis bendras SR, SR sveikatos stiprinimo ir sveikatos priežiūros srityse, vyresnis pacientų amžius, aukštesnis išsilavinimas ir darbo turėjimas.VD suprantamumo jausmą stiprino vyriška lytis, aukštesnis išsilavinimas ir darbo turėjimas; kontrolės jausmą - vyresnis amžius ir aukštesnis išsilavinimas; prasmingumo - aukštesnis SR sveikatos stiprinimo srityje ir aukštesnis išsilavinimas. Išvada. Aukštesniam pacientų SR įtakos turėjo stipresnė VD, VD prasmingumo komponentė, jaunesnis pacientų amžius ir aukštesnis išsilavinimas. Stipresnei pacientų VD ir jos komponentėms įtakos turėjo aukštesnis bendras SR, SR sveikatos stiprinimo ir sveikatos priežiūros srityse, vyresnis amžius, aukštesnis išsilavinimas ir darbo turėjimas. Siekiant pagerinti pacientų SR, tikslinga stiprinti VD ir jos suprantamumo, kontrolės, prasmingumo komponentes; organizuojant SR mokymus atsižvelgti į išsilavinimą ir amžių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ambulatoriniai pacientai; Harmonija; Sveikatos raštingumas; Vidinė darna; Harmony; Health literacy; Outpatients; Sence of coherence.

ENAim of Research. Define the link between outpatients’ health literacy and harmony, and its connection with sociodemographic indexes. Methods of Research. This research is based on these methods: to define health literacy Europe’s health literacy questionnaire was used (HSL-EU-Q47). To define harmony A. Antonovsky’s concise questionnaire of life orientation was used (SOC-13). To determine the connection between health literacy, harmony and demographic data multifaceted legal regression analysis was applied. While choosing dependent and independent variables different legal regression models were formed. Respondents were 201 outpatients. There were 122 women and 79 men. Age varied from 18 to 88 years old. Data was statistically edited. The research was conducted applying ethical standards. Results of Research. It was detected that many of the patients had inadequate health literacy. Patients thought that they are the best at health supervision and the worst at health improving. Patients’ understanding of urgent health information was far better than its receipt, evaluation and application. Information application was far worse than its understanding and evaluation. Patients’ harmony was average. Positive links were found between general health literacy and all of its areas and general harmony and all of the harmony components. The strongest links (p<0,001) were detected between meaningfulness of harmony and general health literacy as well as the aspect of health promotion. Better harmony and its meaningfulness aspect as well as younger respondents’ age had the influence on higher health literacy. Higher education had the influence on the aspect of health promotion, female gender had the influence on the aspect of disease prevention.General harmony was improved by higher general health literacy, health promotion and health supervision as well as older age of the patients, higher education and employment. The feeling of understanding harmony was improved by male gender, higher education and employment; the feeling of control was improved by older age and higher education; the feeling of meaningfulness was improved by the aspect of health promotion and higher education. Conclusion. The influence for the higher health literacy of patients had better harmony, its aspect of meaningfulness, younger age and higher education. The influence for better harmony and its components had higher general health literacy, areas of health promotion and health supervision, older age, higher education and employment. In order to improve health literacy it is expedient to improve harmony and its components of understanding, control, meaningfulness. While organizing health literacy training it is important to pay attention to education and age of the participants. [From the publication]

DOI:
10.5200/sm-hs.2018.043
ISSN:
1392-6373; 2335-867X
Related Publications:
Suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumas / Zenonas Javtokas, Romualdas Sabaliauskas, Kęstutis Žagminas, Jolanta Umbrasaitė. Visuomenės sveikata. 2013, Nr. 4 (63), p. 38-46.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/83220
Updated:
2021-02-25 09:43:18
Metrics:
Views: 22
Export: