LTLietuviškuose zauerveinikos tyrinėjimuose visada dominuos dvi temos: Georgo Sauerweino lietuviškoji kūryba ir jo vaidmuo lietuvių tautiniame sąjūdyje. Abi jos yra intriguojančios, plačios, gerokai peržengia Lietuvos ribas ir ją sieja su iškiliais XIX amžiaus Europos vardais bei svarbiais visuomenės humanizacijos procesais. Šiuose tyrinėjimuose svarstymų pėdsakų jau paliko nemažai autorių, vis dėlto išsamumo nepasiekta. Kliūčių yra keletas. Vienu prisėdimu įsigilinti į G. Sauerweino paveldą trukdo šaltinių sklaida, daugiakalbė jo kūryba, išbarstyti būties geografiniai pėdsakai, asmenybės originalumas ir savitas gyvenimo būdas. Panašaus į jį asmens nežino ne tik Baltijos šalys, bet ir visa Europa. Matyt, G. Sauerweino, kaip unikalaus reiškinio, suvokimui prireiks kelių tautinių kultūrų ir sąjūdžių nuodugnių tyrimų ir istorijos žinių. Šiuo požiūriu bene garsiausiai skambės sorbų, vokiečių ir norvegų balsai, bet ir lietuviai turės galimybę kurti savitą asmenybės įvaizdį: G. Sauerweino raiška tautiniame lietuvių gyvenime truko ilgai, buvo aktyvi ir rezultatyvi. Tai liudija jo žodžių Lietuvninkai mes esam gimę ir tautos atminties gyvybingumas. [Iš straipsnio, p. 66]Reikšminiai žodžiai: Georgas Sauerweinas; Klaipėda; Tautinis judėjimas; 19 amžius; Georg Sauerwein; Klaipėda; Lithuanian National Movement; 19th century.