Dialogas su žemininkais Antano Vaičiulaičio kritikoje

LTAntanas Vaičiulaitis emigracijos laikotarpiu, tęsdamas prieškariui būdingą suinteresuotumą moderniąja literatūra, estetine jos verte ir krikščioniškuoju akiračiu, modernumo sampratą apriboja generacinio solidarumo rūpesčiu, praeities nostalgija ir impresionistiniu kūrybos psichologijos asmeniškumu. A. Vaičiulaičio kritikos dialogiškumą rodo atvirumas ne tik bendruomenės, bet ir atskiro autoriaus problematikai, santykis literatūriniais tekstais ir gyvenimu. A. Vaičiulaičiui būdinga generacijos samprata įgalina išplėsti Žemės autorių lauką. Žemei suteikdamas poetinio kartos centro statusą, ypač daug dėmesio Vaičiulaitis skyrė tiems poetams, kurie yra „šalia“. Literatūrinės nuojautos, skaitymo malonumo ir kompetencijos sąveika pirmiausia pasižymi A. Nykos-Niliūno ir J. Meko poezijos vertinimas (poezijos prigimties, gamtos ir daiktų poetikos, realizmo klausimai). K. Bradūno poezijos aptarimas sugrąžina prie A. Vaičiulaičiui pažįstamos magiškojo realizmo problemos, kurioje dera pasaulėžiūrinis ir literatūrinis sąvokos turinys. Dialogiškas santykis A. Vaičiulaičio egzodo kritikoje sąveikauja su dialogo stokojančiu moderniosios poezijos, naujos poetų generacijos vertinimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Egzodo kritika; Žemininkai; Kartos (literatų); Magiškasis realizmas; Modernioji poezija; Exodus critigue; Earthlings; Generation; Magical realism; Modern poetry; Antanas Vaičiulaitis.

ENDuring the period of emigration Antanas Vaičiulaitis, following the typical concernment of pre-war period in modern literature, its aesthetic value and Christian outlook, confines the conception of modernity to the anxiety for generational solidarity, nostalgia for the past and impressionistic individualism in the psychology of creation. Assessment of poets in the texts of Antanas Vaičiulaitis in the style of dialogue stands out as a close openness to the problematic issues of both – the community and the individual author as a relation of an individual reader not only with life but also with the texts. Giving the status of poetical centre to the Earth, Antanas Vaičiulaitis paid much attention to the poets who are “close nearby”. The assessment of poetry by A. Nyka-Niliūnas and J. Mekas is distinguished for their literary feeling, pleasure of reading and interaction of competence (poetical nature, poetry of things and nature, topics in the theory of realism). Consideration of the poetry by K. Bradūnas brings us back to the topic of magical realism, well-known to A. Vaičiulaitis, where the content of the world-view concept matches the outlook of literature. Dialogue-type relation in A. Vaičiulaitis’ critical views on the exodus interacts with the assessment of modern poetry and poets of the new generation that lacks dialogue.