LTStraipsnis aptaria Jacques’o Derrida atleidimo kaip esmiškai aporetinio fenomeno sampratą ir parodo, kad ji yra visiškai priklausoma nuo Vladimiro Jankélévitchiaus sampratos, kurią šis išplėtojo XX a. viduryje. Nors pats Derrida niekuomet neslėpė įtakos, kurią Jankélévitchius padarė jo mąstymui, Derrida skaitytojai nenoromis pripažįsta šią įtaką, o kartais tiesiog nežino apie ją. Straipsnis parodo, kad atleidimo aporijos, aptariamos Derrida, yra visiškai priklausomos nuo atleidimo kaip dovanos ir tarpasmeninio įvykio supratimo, kurį pasiūlė Jankélévitchius. Dar daugiau, Jankélévitchius pats giliai suvokė vidines atleidimo prieštaras, kurias liudija prieštaravimas tarp jo dviejų tekstų šia tema. Straipsnis baigiamas trumpu takoskyros tarp šių dviejų mąstytojų aptarimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aporija; Atleidimas; Derrida; Derrida, Jacques; Dovana; Jankelevitch, Vladimiras; Jankélévitch; Aporia; Derrida; Derrida, Jacques; Forgiveness; Forgiveness, aporia; Gift; Jankelevitch, Vladimir; Jankélévitch.
ENThe article discusses Jacques Derrida’s notion of forgiveness as an essentially aporetic phenomenon and shows that it is entirely dependent on Vladimir Jankélévitch’s concept as it was developed by him in the middle of the 20th century. Although Derrida himself never denied the influence Jankélévitch had on his thinking, Derrida’s readers are somewhat reluctant to acknowledge this influence and sometimes are completely ignorant of it. The article shows that the aporias of forgiveness that Derrida discusses are entirely dependent on the understanding of forgiveness as a gift and interpersonal event that was proposed by Jankélévitch. Furthermore, Jankélévitch himself was deeply aware of the inner contradictions of forgiveness, which is evidenced by the contradiction between his main two texts on the subject. The article is concluded by a brief discussion of the divergence between the two thinkers. [From the publication]