LTStraipsnyje iš filosofinių ir antropologinių perspektyvų nagrinėjamas socialinių tango šokių fenomenas. Ši pramogų industrijų sritis pastaraisiais dešimtmečiais itin sparčiai tobulėja ir dinamiškai kinta. Nagrinėdama argentinietiško tango raidą, transformacijas bei sklaidą, autorė išryškina įvairias tarpkultūrines įtakas. Šio socialinio šokio raidos procesą lėmė afro-argentiniečiai, nomadiški kaubojai (gaucho), Europos imigrantai, todėl šis fenomenas yra daugiakultūrinio pobūdžio. Tarpkultūrinės įtakos tapo dar reikšmingesnės, kai tango šokis peržengė Argentinos ribas bei užkariavo Europą ir JAV. Dabartiniame akademiniame diskurse tango šokis interpretuojamas dvejopai – kaip lokalinis (tradicinis „el tango tango porteño“) ir globalus („el tango nomade“). Abi tango formos lėmė, kad šis socialinis šokis tapo tokia populiaria ir dinamiška dabartinių pramogų industrijų sritimi. Remiantis vokiečių filosofų M. Heideggerio ir H. Arendt bei žydų kilmės austrų filosofo M. Buberio tyrinėjimais, tango reiškinys nagrinėjamas iš fenomenologinės bei dialogo filosofijos perspektyvų. Tokia filosofinė analizė atskleidžia dialoginę šio šokio prigimtį, leidžia į jį pažvelgti kaip į autentišką bei gilų žmonių tarpusavio santykį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pramoga; Socialiniai šokiai; Tango; Buenos Airės; Tarpkultūrinės įtakos; Entertainment; Social dances; Tango; Buenos Aires; Intercultural influences.
ENPaper offers a philosophical and anthropological investigation of the industry of entertainment, which during recent decades has faced the process of rapid development and transformations. The author argues that various intercultural influences have played an essential role in the process of its formation, development and spreading. Tango developed as a product of the influences of Afro-Argentinians, local nomadic cowboys (gauchos) and European immigrants who flooded Argentina at the end of XIX century. Therefore the philosophical and cultural background of this dance is profoundly multicultural. Cultural interactions become even more intensive after tango went beyond Argentina and conquered Europe and the USA. Recently, in academic discourses, there coexist two different views towards the phenomenon of tango – local and global: traditional Argentinian “el tango porteño” is replaced by “el tango nomade”. Both the localized and globalized aspects of tango dance contribute to the result that it became so popular and dynamic field of the industry of entertainment.Phenomenology and philosophy of the dialogue helps to unveil essential, philosophical aspects of communication performed through tango dance. The German philosophers M. Heidegger and H. Arendt and the Austrian philosopher of Jewish origin M. Buber help to analyze tango from the perspectives of phenomenology and philosophy of the dialogue. Such a philosophical approach reveals a dialogical nature of this dance, enables to regard it as a silent dialogue, authentic and deep human relationships. [From the publication]