LTStraipsnyje svarstoma, kokia prasme Jacques’o Derrida mirties bausmės kritika yra aktuali šiandien. Juk pastaraisiais metais politiniame ir religiniame gyvenime įvyko reikšmingų pokyčių, kurie sudaro įspūdį, kad mirties bausmės panaikinimo klausimas iš esmės jau yra išspręstas ir ši problema drąsiai gali būti nustumta į paraštes, mat yra opi nebent necivilizuotų, diktatoriškų šalių gyventojams. Priešingai tokiam požiūriui, straipsnyje teigiama, kad deridiškoji mirties bausmės kritika išlieka aktuali dėl jo klausimo apie mirties bausmę masto ir pobūdžio. Siekiama parodyti, kad Derrida atlikta Immanuelio Kanto ir Martino Heideggerio tekstų analizė leidžia mirties bausmės klausimą svarstyti pamatinių Vakarų filosofijos problemų kontekste, iš naujo kelti klausimus, kas yra žmogus, kas yra savastinga žmogui, koks yra proto / pagrindo principas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baigtinumas; Derrida; Derrida, Jacquesas; Heideggeris; Heideggeris, Martinas; Kalkuliuojantis protas; Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Mirties bausmė; Žmogaus orumas; Death penalty; Derrida; Derrida, Jacques; Finitude; Heidegger; Heidegger, Martin; Human dignity; Kant; Kant, Immanuel; Reason as calculation.
ENThis article discusses the question, whether and in what sense the critique of the death penalty by Jacques Derrida is still relevant today. In recent years, significant changes have taken place in political and religious life, which gives the impression that the issue of abolition of the death penalty has largely been resolved, so this problem is marginal and it is important only for the inhabitants of uncivilized, dictatorial countries. Contrary to this approach, the article states that Derridean critique of the death penalty remains relevant due to the extent and nature of his questions. The article aims to show that Derrida’s analysis of the texts of Immanuel Kant and Martin Heidegger allows the issue of the death penalty to be reconsidered in the context of the fundamental problems of Western philosophy, such as the question of the human, the question of what is proper to human, and the question of the principle of reason. [From the publication]