The need for dialogic consciousness in postmodern politic society

LTStraipsnyje nagrinėjamos žmogaus mąstymo formos, turinčios fundamentalų poveikį politiniam gyvenimui. Autorius išskiria dvi iš jų, pavadindamas jas monologine ir dialogine sąmone, bei atskleisdamas filosofines jų susidarymo prielaidas moderniaisiais ir postmoderniaisiais laikais. Šių skirtingų mąstymo formų kolizija yra ypač aktuali tiek postkomunistinės erdvės šalyse, tiek senas demokratijos tradicijas puoselėjančioje Europoje. Monologinė sąmonė – tai uždara mąstymo schema, atimanti galimybę užmegzti dialoginį santykį su skirtingą pasaulėžiūrą išpažįstančiu žmogumi ir pačia tikrove. Moderniųjų laikų politikoje ji reiškėsi per ideologijų kūrimą. Nors ir keista, šiuolaikinė postmoderni visuomenė taip pat sudaro prielaidas monologinei sąmonei formuotis. Tai lemia manipuliacijos mąstymu mechanizmai, demokratijos virtimo demagogija pasekmė. Vis dėlto kompleksiškas postmodernus mąstymas yra taip pat palankus dialoginės sąmonės formavimuisi. Autorius parodo šį procesą, analizuodamas postmodernių autorių, ypač J. Derrida, tekstus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dialoginė sąmonė; Monologinė sąmonė; Postmodernizmas; Demokratija; Daugiakultūriškumas; Dialogic consciousness; Monologic consciousness; Postmodernism; Democracy; Multi-culturalism.

ENArticle analyses the forms of human thinking which fundamentally influence political life. The author distinguishes two of these forms – a monologic and a dialogic consciousness – and reveals philosophical pre-conditions for their formation in modern and postmodern times. The collision of these different forms of thinking is particularly relevant both for the countries of post-communist space and the old democratic traditions fostering Europe. The monologic consciousness is a closed thinking scheme rejecting the possibility of engaging in a dialogic relationship with a person holding a different viewpoint and with the reality itself. In modern-time politics, it emerged through the creation of ideologies. Surprisingly, the contemporary postmodern society also creates pre-conditions for the formation of the monologic consciousness. It is determined by the mechanisms of manipulation of thinking, the consequence of democracy turning into demagogy. However, complex postmodern thinking is also disposed towards formation of the dialogic consciousness. The author demonstrates this process by the analysis of texts of postmodern authors, J. Derrida in particular. [From the publication]