Natūralistinė ir hermeneutinė mokslo topologijos

LTNeonatūralisto Josepho Rouse’o kultūrinių mokslinio žinojimo studijų filosofinė programa yra natūros ir kultūros, taip pat mokslinio ir nemokslinio žinojimo radikalios atskirties kritika, inicijuojanti autonomiško mokslo sampratos suspendavimą. Dimitrijaus Ginevo kognityvinio egzistencializmo (hermeneutinės fenomenologijos atmainos) požiūriu, kultūrinė mokslo autonomija yra pamatinis demokratijos ramstis, o natūralistinis „postmodernus“ mokslo „nuvietinimas“ vertinamas kaip kultūros ir visuomenės scientifikacijos grėsmė. Tad ginti kultūrą, visuomenę, demokratiją, o kartu ir savo teises į mokslo tyrimus yra hermeneutinio naratyvo akademinė-pilietinė priedermė. Kultūrinių mokslinio žinojimo studijų požiūriu – atvirkščiai – mokslo autonomijos idėjos (modernybės naratyvo relikto) propagavimas tolygus kultūrinei mokslo stigmatizacijai, o hermeneutinė fenomenologija pati ją skatina. Straipsnio tikslas – palyginti neonatūralistinę ir hermeneutinę-fenomenologinę mokslo topologijas iš „metafilosofinės“ perspektyvos ir įvertinti jų bendradarbiavimo galimybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Natūralizmas; Hermeneutika; Kognityvinis egzistencializmas; Mokslas; Kultūra; Naturalist; Hermeneutic; Cognitive existentialism; Science; Culture.

ENJoseph Rouse’s philosophical program of cultural studies of scientific knowledge criticizes a radical distinction of nature-culture, as well as of scientific-nonscientific knowing and initiates a suspension of the conception of scientific autonomy. From the point of view of Dimitri Ginev’s cognitive existentialism, the cultural autonomy of science is a fundamental pillar of democracy, and naturalistic postmodern delocalization of science is seen as a scientification threat to culture and society. So to protect culture, society, democracy, and thus its own rights to scientific research, is the civil and academic obligation of hermeneutic narrative. In terms of cultural studies of scientific knowledge – on the contrary – the idea of the autonomy of science (which itself is the relic of modern narrative) promotes the cultural stigmatization of science, and hermeneutic phenomenology even encourages it. The article aims to compare neo-naturalist and hermeneutic-phenomenological topologies of science from the “meta-philosophical” perspective and to evaluate the terms of their cooperation. [From the publication]