Neformalioji komunikacija. Gando kaip kultūros reiškinio tyrinėjimo teorinių prieigų perspektyvos

LTStraipsnyje aiškinamasi, kokiu mastu gando prigimties specifika nulemia jo tyrimo teorinių prieigų galimybes. Parodoma, kad gando kaip kultūros reiškinio tyrimo galimybes apsunkina jo rekonstravimas – autentiško gando ir jo turinio (pagrindinės minties) atkūrimas. Gando informacija apie asmenį, įvykį tampa socialiai pastebima (reikšminga) tik tarpasmeninio bendravimo kontekste. Tačiau kol ši informacija neperduota, tol ji nėra reikšminga kaip socialiai pastebimas įvykis. Gando informacijos perdavimas galimas tik esant, viena vertus, ypatingam kontaktui tarp informacijos perdavėjo ir priėmėjo, pasižyminčiam priimamumu ir atlaidumu dėl jos nepakankamo pagrįstumo, kita vertus, ir atitinkamoms perdavimo procedūroms, kurios leistų transformuoti gautą informaciją į atitinkamas žinojimo formas, universalias ir suprantamas įvairiems sluoksniams ir socialinėms grupėms. Būtent tai ir sudaro prielaidas gando kaip kultūrinio reiškinio tyrinėjimo daugiaaspektiškumui, o patį gandą daro tarpdalykinio tyrimo (filosofinio, sociologinio psichologinio ir komunikacinio) objektu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neformali komunikacija; Gandas; Filosofinis, sociologinis, komunikacinis, psichologinis gando aiškinimas; Gando rekonstravimas; Gando raiškos ypatumai; Informal communication; Rumor; Philosophical, sociological, communicative and psychological interpretation of rumor; Rumor restoration; Peculiarities of rumor.

ENArticle examines the extent to which rumor nature specificity determines the capabilities of theoretical access of its exploration. It is shown that the exploration of the rumor as a cultural phenomenon is complicated by its restoration difficulties – rumor authentic reconstruction and its content (the expression of the main idea). Rumor information about a person or an event becomes socially visible (significant) only in the context of interpersonal communication. However, while this information is not transmitted, it is not significant as a socially observed event. Rumor information transmission is possible due to, on the one hand, the special relation between the transferor and the receiver, who has acceptability and forgiveness because of its lack of feasibility, on the other hand, also appropriate transmission procedures, which would enable to transform the information into relevant knowledge forms, which are universal and understandable to various strata and social groups. That is precisely what creates the preconditions for multidimensionality of exploration of the rumor as a cultural phenomenon, and makes the rumor itself as the object of interdisciplinary exploration (philosophical, sociological, psychological and communicative). [From the publication]