Dispozityvas ar išorės geismas? Michelio Foucault ir Gilles’io Deleuze’o galios sampratų skirtumai

LTŠiame straipsnyje gilinamasi į Michelio Foucault ir Gilles’io Deleuze’o galios sampratas, pabrėžiant jų skirtumus ir apibūdinant istorines priežastis, leidusias šiems skirtumams atsirasti. Deleuze’as savo ir kartu su Félixu Guattari kurtoje teorijoje konceptualizuoja pasipriešinimo galiai geismu sampratą ir pasipriešinimo galimybes mato asambliažų kuriamose skrydžio linijose. Tuo tarpu Foucault kuria dispozityvo sampratą, kurioje asmens elgesys suponuoja jo pajungtumą galiai: asmuo tampa tam tikroje galios diagramoje „save realizavusiu“ žinojimo ir veiksmo objektu, bet taip pat – subjektu. Po 1975 m. Deleuze’as plėtoja pasipriešinimo bet kokiai galiai sampratas, o Foucault savirealizacijos ieško individuacijos ir savikūros strategijose, kurios, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, buvo susijusios su neoliberalizmo įsigalėjimu XX a. pabaigoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Deleuze, Gillesas; Dispozityvas; Elgesys; Foucault, Michelis; Išorė; Neoliberalizmas; Pasipriešinimas; Conduct; Deleuze, Gilles; Dispositif; Foucault, Michel; Neoliberalism; Outside; Resistance.

ENThe article scrutinizes the conceptions of power of Michel Foucault and Gilles Deleuze, emphasizes their differences and characterizes the historical causes which have allowed the emergence of these differences. Deleuze, in the theory which he has created separately and together with Félix Guattari, conceptualizes the notion of immanent outside of power while observing the possibilities to resist in the lines of flight which the assemblages involve. Meanwhile Foucault creates a concept of dispositif, where the person’s conduct presupposes his/her subjection to power: a person becomes the object and simultaneously a subject, who realizes herself in some power diagram. While, after 1975, Deleuze develops the strategies of resistance to any power, Foucault seeks self-realization in the strategies of individuation and self-creation, which, from the historical perspective, were not unrelated to the emergence of neoliberalism at the end of the 20th century. [From the publication]