Friedrichas Nietzsche ir Michelis Foucault – apie istorijos naudą ir žalą gyvenimui
LTStraipsnio tikslas – atskleisti Friedricho Nietzsche’s įtaką Michelio Foucault mąstymui. Didžiausias dėmesys skiriamas ankstyvajame vokiečių filosofo veikale „Apie istorijos žalą ir naudingumą gyvenimui“ išdėstytoms mintims apie istorijos santykį su gyvenimu. Straipsnyje analizuojama Nietzsche’s pateikta istoristinio reliatyvizmo kritika ir metafizinės filosofo koncepcijos, nukreiptos prieš reliatyvizmą. Foucault save laikė nyčininku, tačiau jo istoriniai tyrimai pagrįsti reliatyvistiniu perspektyvizmu, kuris svetimas Nietzsche’s hierarchiniam ir aristokratiškam mąstymui. Pagrindinis šis dviejų autorių pažiūrų skirtumas neatsiejamas nuo skirtingos galios sampratos. Foucault galios samprata ryškiai sustiprina vokiečių filosofo kritikuojamą persisotinimą istorija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Foucault, Michelis; Galia; Gyvenimas; History; Istorija; Life; Metafizika; Metaphysics; Nietzsche, Friedrichas; Perspectivism; Perspektyvizmas; Power; Relativism; Reliatyvizmas; Foucault, Michel; Galia; Gyvenimas; History; Istorija; Life; Metafizika; Metaphysics; Nietzsche, Friedrich; Perspectivism; Perspektyvizmas; Power; Relativism; Reliatyvizmas.
ENThe article examines the influence of Friedrich Nietzsche on the thought of Michel Foucault. The paper is focused on the German philosopher’s early essay – “On the Advantage and Disadvantage of History for Life”. The article provides an analysis of Nietzsche’s critique of historicist relativism and his attempt to overcome this relativism by “relapse” into metaphysics. Foucault clearly stated on many different occasions that he was a Nietzschean. However, his genealogical and archeological studies are based on a relativistic perspectivism, which is completely foreign to the hierarchical and aristocratic perspectivism of Nietzsche. This difference between the two thinkers is inseparable from their radically different positions towards “power”. The article reveals that the influence of Foucault’s researches only increased what the German philosopher had diagnosed as the modern sickness – the “overdose” of history. [From the publication]
