LTStraipsnyje atkreipiamas dėmesys į sąryšius tarp Baroko laikotarpiu klestėjusios rūmų visuomenės ir XIX a. fenomeno – panoptikono. Ši sąsaja nėra savaime suprantama. Mat, viena vertus, Michelis Foucault knygoje Disciplinuoti ir bausti. Kalėjimo gimimas nuolat priešpriešina monarchinę ir panoptinę-industrinę visuomenes. Kita vertus, prancūzų filosofas pastebi, jog Jeremy Benthamas sukūrė architektūros kūrinį, stebėtinai panašų į žvėryno pastatą, kurį XVII a. 7 deš. Versalyje suprojektavo karališkasis architektas Louisas Le Vau. Šiame tyrime nagrinėsime minėtą sąsają, siekdami ne tiek paankstinti patį panoptizmą, kiek apibrėžti kontrolės ir optinio sociumo mechanizmų variacijas. Antrojoje straipsnio dalyje išplėsime panoptizmo kaip optinio ir stebėsenos mechanizmo temą, susiedami ją su medžioklės metaforika. Siekiame pagrįsti tezę, kad Liudviko XIV žvėrynas – tai specifinė medžioklės transformacijos išraiška, sietina ne tiek su klasikine medžiokle, kiek su kokybiškai nauju įvaizdžiu (medžioklės perkėlimu į vizualinę plotmę), bylojančiu apie rūmų dvaro panoptizmą. Šio teiginio pagrindimui pasitelkiama dailininko Rembrandto van Rijno „Autoportreto su nušautu baubliu“ interpretacija, kurioje rūmų dvaro medžioklės butaforija pasirodo ironijos, demaskavimo būdu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elias, Norbertas; Foucault, Michelis; Medžioklė; Michelis Foucault; Norbertas Elias; Panoptizmas; Rūmų dvaro visuomenė; Žvėrynas; Court society; Elias, Norbert; Foucault, Michel; Hunting; Menagerie; Michel Foucault; Norbert Elias; Panopticism.
ENThis article draws attention to the relation between two phenomena: the panopticism and the court society. The first one is usually derived from the modern structure of industrial society, while the second one has flourished in the monarchical regime of the 17th century. Therefore, the relation between them is not so evident and should not be taken for granted. By the same token, the French thinker Michel Foucault in his research Discipline and Punish: the Birth of the Prison opposed these two (monarchical and industrial) societies. On the other hand, Foucault has noticed that Jeremy Bentham has created a surprisingly similar prison to the menagerie which was built in Versailles by the architect Louis Le Vau. We claim that this similarity is not a coincidence and reach to explicate this relation. Our intention is not to advance panopticism chronologically but to define and extend the variations of the optical societies. This aim is proved by two-level research: the first part of the article shows the structural relation between panopticism and court society: space, time and other practices; the second part reveals a deeper relation between them which is seen in the image of hunting in the baroque culture. The main hypothesis of this article is that the menagerie of Louis XIV is an expression of transformation which started with the common hunting and finally turned into the image of the panopticism of the court society. This dynamics is analogical to that one which was noticed by Foucault talking about physical punishment vs disciplinary model. The argumentation of this statement is made while analyzing Rembrandt’s “Self-portrait with a Dead Bittern” where the sham hunting in the court society is shown using a flavour of irony. [From the publication]