Antros kartos emigrantai iš Lietuvos Norvegijoje: tarp Lietuvos ir Norvegijos?

LTAntros kartos emigrantai, t. y. asmenys užaugę pirmos kartos emigrantų šeimose, yra pakankamai svarbi tema transnacionalizmo studijose. Transnacionalizmo studijos yra bene dažniausiai kritikuojamos dėl pernelyg sureikšminamų pirmos kartos migrantų kultūrinių, socialinių, ekonominių praktikų, peržengiančių tiek priimančios (t. y. šalies, į kurią emigravo), tiek ir kilmės šalies geografines ribas. Pasak kritikų, antros kartos emigrantams apibūdinti jau netiks transnacionalizmo teorinė prieiga, nes jie pamažu asimiliuosis ir taps priimančios šalies dalimi. Straipsnyje, remiantis lauko tyrimo duomenimis iš Norvegijos, aptariama, kaip kinta antros kartos tapatinimasis su kilmės šalimi (Lietuva) ir valstybe, kurioje gyvenama (Norvegija), kokie kriterijai yra svarbūs palaikant santykį su abiem valstybėmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antros kartos migrantai; Norvegija (Norway); Identitetas; Second-generation migrants; Lithuania; Identity.

ENThe article is based on the findings of a field study conducted in Norway from 2008 to 2017. The focus group consisted of second-generation Lithuania migrants living in Norway. Transnationalism is one of the most promising concepts in anthropology in addressing contemporary migration. Transnationalism argues the changing nature of contemporary migration (when compared with the previous waves of migration in history). Contemporary migration is seen as intensive and simultaneous being “here” and “there” (in the country of origin and the host country). However, the identity construction in the second-generation migrants is seen as different if compared with the first generation. Critics of transnationalism see the second generation of migrants as a weak chain theoretically. According to them, previous concepts of assimilation and integration could be employed again in understanding identity construction of the second generation.A short analysis of the data from the field study of the second generation of migrants from Lithuania in Norway raises the question of whether transnationalism is inappropriate to explain the processes in the second generation of migrants. Surprisingly, it is evident that contrary to the claims of the critics of transnationalism, the second generation of migrants does not directly assimilate into the host society (Norway), and Lithuania remains a significant resource of identity. Even if second-generation migrants see themselves strongly connected with Norway both practically and emotionally (active participation in Norwegian society), at the same time Lithuania is considered more as a domain of emotions. In most cases, second-generation migrants seem to be active participants in Norwegian society. They understand Norwegian society better (if compared to the first generation), so it is natural that they want to be formally recognised as Norwegian citizens. To them, Lithuania is a country of holidays, grandparents, and entertainment. However, even in this case, we encounter a certain tension between being a Norwegian and a Lithuanian. The respondents speak of a certain duality or hybridity of identities when one does not want to be entirely Norwegian or entirely Lithuanian. However, although people note that both identities are equally important, they choose to become Norwegian citizens, because Norway is the country where they live and they feel better informed about its current affairs. [From the publication]

• Atmintis, išmokimas ir pilietybė antros kartos lietuvių imigrantų identiteto daryboje: Londono atvejis / Jolanta Kuznecovienė. Etniškumo studijos. 2014, Nr. 2, p. 29-47.
• From the source to destination countries: Central and Eastern Europe on the move (as usual) / Jakub Isański, Jaroslav Dvorak, Siim Espenberg, Michał A. Michalski, Viktoriya Sereda, Hanna Vakhitova & Julija Melnikova. Palgrave handbook of global social problems / editors Rajendra Baikady, S.M Sajid, Jaroslaw Przeperski, Varoshini Nadesan, M. Rezaul Islam, Jianguo Gao. Cham: Palgrave Macmillan, 2023. P. 1-18.
• Lietuvių nuostatos migracijos į Norvegiją atžvilgiu / Paulina Kusaitė, Laimutė Anglickienė. Lituanistica. 2022, Nr. 4, p. 348-359.
• Namai "čia" ir "ten": namų konstravimo sampratos (lietuviškoje) migracijoje / Darius Daukšas. Lituanistica. 2021, Nr. 3, p. 230-243.
• Norvegijoje gyvenančių lietuvių migracinės nuostatos Norvegijos atžvilgiu / Paulina Kusaitė, Laimute Anglickienė. Lituanistica. 2022, Nr. 3, p. 216-231.
• Norvegijos lietuvių bendruomenių kultūrinės tapatybės raiška: savos ir svetimos kultūros riboženkliai / Laura Pylnikova-Banienė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2021, 32, p. 7-32.
• "Savas" ir "kitas" Norvegijos visuomenėje : Norvegijos lietuvių atvejis / Darius Daukšas. Logos (Vilnius). 2017, 93, p. 131-141.
• Sovereignty and political belonging in post-Soviet Lithuania: ethnicity, migration, and historical justice / Neringa Klumbytė and Kristina Šliavaitė. Journal of Baltic studies. 2021, vol. 52, no. 3, p. 437-454.
• Tarp tapimo norvegu ir buvimo lietuviu: Norvegijos lietuvių pilietybės sampratos / Darius Daukšas. Lietuvos etnologija. 2018, 18 (27), p. 63-86.