Kūrybinė klasė: ekonominiai, sociologiniai, filosofiniai aspektai

LTStraipsnyje nagrinėjama kūrybinė klasė. Kritikuojama R. Floridos samprata, pasak kurios, tai – visuomenės grupė, gaminanti ekonomines vertes savo kūrybine veikla. Anot straipsnio autoriaus, ne visi kūrybininkai įsitraukia į ekonominę veiklą ir ne visi kūrybos produktai dalyvauja ekonominėje apyvartoje. Demokratija kaip daugumos valdžia pati savaime nesuponuoja nei kūrybos visuomenės, nei jos kūrybinės raidos, o medijuota visuomenė netgi stabdo kūrybos sklaidą nepaisant atsivėrusių neribotų komunikacinių perspektyvų. Apie kūrybinę klasę galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu nuo jos atskiriame kažkokias kitas mažiau kūrybingas ar nekūrybingas klases.Straipsnyje keliami klausimai: ar kitos – mažiau kūrybingos (nekūrybingos) – klasės yra kūrybos visuomenės dalis; koks jų vaidmuo ne tik apibrėžiant kūrybinę klasę, bet ir formuojantis kūrybos visuomenei; kuo remdamiesi neigiame šių klasių teisę į kūrybingumą, kuri neatsiejama nuo žmogaus veiklos apskritai; koks sąmoningo tapatinimosi su kūrybos klase vaidmuo apibrėžiant kūrybininką; ar kūrybinė klasė nėra priedanga plėtoti tam tikru išskirtinumu paremtą politiką; ar kūrybinėje aplinkoje gali tarpti ir nekūrybingi individai; ar mažiau kūrybingos (nekūrybingos) klasės apibrėžtinos tik neigiamai (kaip stokojančios kūrybingumo); ar kūrybos visuomenėje mažiau kūrybingų (nekūrybingų) klasių laukia neišvengiama ekspropriacija?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūrybinė klasė; Ekonominis produktas; Kūrybingumo politika; Kūrybos visuomenė; Creative class; Economical product; Policy of creativity; Creative society.

ENArticle deals with the creative class. The author criticizes R. Florida’s conception, according to which it is a social group that produces economical values through creative activity. According to the author, not all creative workers have been involved into economic activity and not all creative products take part in economical circulation. Democracy as the power of majority presupposes neither creative society nor its creative development while mediated society does even stop the spread of creativity despite opened unlimited communicative perspectives. We can speak about the creative class only after we separate from it other classes that are less creative or not creative. The article deals with the questions as follows. Are other less creative (non­creative) classes the part of creative society? What is their role not only by defining the creative class but also in the process of creative class’ formation? How can we deny the right of these classes to creativity inseparable from human activity in general?.What is the role of conscious identifying with the creative class by defining a creative worker? Is the creative class not a veil to develop the policy of certain exceptionality? Can non­creative individuals flourish in creative environment? Are less creative (non­creative) classes to be defined only in a negative way (as lacking of creativity)? Does creative society presuppose necessary expropriation of less creative (non­creative) classes?. [From the publication]