Socialinių mokslų būklė ir globalizacija

LTGlobalizacijos ir žinių visuomenės sąlygomis visuomeninė pažanga, galimybės gauti didesnę naudą ir užkirsti kelią besikaupiančioms grėsmėms vis labiau priklauso mokslo apie visuomenę būklės. Socialinių mokslų būklė dabar nėra gera ir atitinkamai jų statusas nėra didelis. Tokia padėtis yra grėsminga, nes ji gali vesti prie didžiulių – milijardinių ar net trilijoninių – nuostolių. Kitaip nei praeityje, dabartiniame – globalizacijos ir žinių visuomenės - amžiuje negalima pasikliauti vien savaiminiais, spontaniškais režimais, taip pat programiniais veiksmais (valdymu), kurie būtų grindžiami sveika, buitine nuovoka, grynai ideologiniais motyvais ir t. t. Norint, kad ateitis nebūtų „klastojama“, kad būtų išvengta žalos, kurią gali sukelti destruktyvūs, savaiminiai, spontaniški režimai, supaprastinta ir primityvia mąstysena pagrįstas valdymas, būtina atsisakyti žinių apie visuomenę buitinių, ideologinių elementų, juos pašalinti. To galima pasiekti geriau pažįstant paties mokslo, kaip socialinio reiškinio, ypatumus, taip pat kliuvinius, su kuriais jis susiduria socialinio pažinimo srityje. Kitaip sakant, patys socialiniai mokslai turi tapti rimtų mokslinių tyrimų objektu.Toks mokslas apie socialinį pažinimą kaip metateorinė (ar metodologinė) tyrimų kryptis galėtų būti tyrinėjamas sociologiniu, politiniu (jėgos struktūrų veikimo), ekonominiu (turto judėjimo), vadybiniu, teisiniu ir kitais požiūriais.Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Žinių visuomenė.

ENSocial advance, possibilities to receive greater benefit and prevent accumulating threats under globalization and knowledge society conditions more and more depend on the condition of social science. Presently, the condition of social sciences is not favourable, and their status is not high, respectively. Such condition is threatening, because it may lead to heavy losses, calculated in billions or even trillions. Differently than in the past, nowadays in the age of globalization and knowledge society it is not possible to rely only on spontaneous regimes as well as programic acts (management), which would be based on healthy household perception, purely ideological motives, etc. Wishing that the future would not be “faked” and damage would be avoided, which may be incurred by destructive, self-contained, spontaneous regimes, management based on simplified and primitive thinking, it is necessary to renounce household and ideological elements in the knowledge about society, and to eliminate them. This may be achieved by knowing better the peculiarities of the very science as a social phenomenon as well as hindrances, with which it confronts in the sphere of social cognition. In other words, the very social sciences must become an object of serious scientific researches. Such science about social cognition as metatheoretical (or methodological) direction of researches could be explored sociologically, politically (action of force structures), economically (movement of assets), managerially, juridically, etc.