Istorija Lietuvos mokykloje 1795-1918 metais: carizmo politika ir tautos interesai

LTStraipsnyje, remiantis carinės Rusijos švietimo dokumentais, periodika ir kitomis publikacijomis, nagrinėjama istorijos vieta, jos tikslai ir mokymo organizavimas Lietuvos mokyklose 1795-1918 m. ir vykusių pokyčių priežastys. Išryškinamas carinės administracijos ir Lietuvos inteligentijos požiūris į tautos istoriją ir jos svarbą jaunimo ugdymui. Prijungus Lietuvą prie Rusijos, Lietuvoje buvusi Respublikos laikų istorijos mokymo sistema buvo panaikinta. Lietuvos istorija išbraukta iš mokymo planų. Demokratiniai, respublikoniški Respublikos laikų vadovėliai buvo pakeisti rusiškais monarchistinių pažiūrų autorių vadovėliais. Lietuvos inteligentija, krašto mokytojais tengėsi išsaugoti mokyklose tautos ir valstybės istoriją, rašė vadovėlius, populiarino šalies istoriją per grožinę literatūrą, beletristiką. Atgavus lietuvišką spaudą išsikovojo teisę mokyti Lietuvos istoriją pradžios, o Pirmojo pasaulinio karo pradžioje (1916-1917) ir vidurinėse mokyklose. Raktažodžiai: istorija, tautos istorija, istorijos didaktika, lietuviškos spaudos draudimas, daraktorinės mokyklos, nacionalinė savimonė, tautos atgimimas.

ENThe aims of teaching History in a school, the content and its changes in 1795-1918 are analyzed in the article. Tsar’s’ Administration used History teaching to russify the young, to spread the idea of monarchy, to encourage people to change their faith. This Tsar’s administration ideas expressed the authors of history text books as J. Kaidanov, S. Smaragdov, N. Ustrialov, D. Ilovaiskij,J. Belevminov and others. Lithuanian His tory was banned from school. Progressive people ofLithuania thought to familiar ize the youth with history of their motherland. Lithuanian textbooks (S. Daukantas „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ (1822), L.Jucevičius „Historia Litevska dla dzieci“ (1836), Maironis „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“ (1891), A. Alekna „Lietuvos istorija“ (1911) and other literature (M. Valančius „Pasakojimai Antano Tretininko“, „Palangos Juze“, J. Kraševskis „Anafielas“, L. Kondratavičius-Sirokomle „Margiris“, T. Narbutas „Lietuvos istorija“, P. Mašiotas „Apie Lietuvos senobę“) developed national consciousness of the young. From 1905 Lithuanian history was taught in a primary school, from 1915 it was taught in gymnasiums as well. It was an important achievement of Lithuanian nation.

• Edukologija / Education
• Istorija / History