Grožio ir kūrybinės komunikacijos samprata antikos filosofijoje

LTStraipsnyje daugiausia dėmesio skiriama klasikinės filosofijos analizei, visų pirma Platono ir Aristotelio tekstams, taip pat apžvelgiamas straipsnio kontekste aktualių problemų atsiradimas ir formavimasis ankstyvojoje (iki sokratikų) bei vėlyvojoje (helenistinėje) antikos filosofijoje. Išryškinamos komunikacinės grožio ir meninės kūrybos plotmės – svarstoma, ką medijuoja ankstyvojoje graikų filosofijoje susiformavusi metafizinė grožio samprata, nagrinėjamas harmonijos, simetrijos, euritmijos ir proporcijų vaidmuo formuojant klasikinę grožio sampratą, taip pat steigiant komunikacinį santykį tarp meno kūrinio ir suvokėjo. Nagrinėjant antikos kalokagatijos sampratą atskleidžiama, kaip gėris, grožis ir tiesa gali pratęsti vienas kitą ir komunikuoti vienas per kitą. Taip pat gilinamasi, ką gali byloti grožis pasitelkiant Erotą ir kaip susiformuoja subjektyvistinė, jusliškesnė grožio samprata.Aptarus antikos meninės kūrybos sampratą ieškoma atsakymo, ar menininko paskirtis yra komunikuoti mūzų bei dievų įkvėptas idėjas ir kurti idealią tikrovę, ar veikiau gaminti amatus ir mėgdžioti iliuzijų pasaulį. Meninės kūrybos ir kūrybinės komunikacijos problematika nagrinėjama ir katarsiniu aspektu – kaip sielos gryninimas, vidinis apsivalymas bei malonumo išgyvenimas. Straipsnyje svarstoma, kaip formavosi ir kito grožio bei kūrybinės komunikacijos sampratos ir kuo ši problematika tebėra aktuali nūdienos estetikai ir komunikacijos teorijai, išryškinama antikos filosofijoje susiformavusių idėjų recepcija dabartinėje fenomenologinėje filosofijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antikos estetika; Grožis; Kūrybingumas; Kalokagatija; Komunikacija; Antique aesthetics; Beauty; Creativity; Kalokagathia; Communication.

ENIn the paper, attention is focused on the analysis of classical philosophy, particularly on Plato’ and Aristotle’ texts; therefore, the emergence and formation of aesthetic questions in early (pre-Socratic) and late (Hellenistic) periods are also reviewed. Various communicative dimensions of beauty and art creation are highlighted; the author considers the factors that could mediate the concept of metaphysical beauty established by early Greek philosophers, discusses the role of harmony, symmetry, eurhythmy and proportions in the formation of the classical conception of beauty and establishing a communicative relation between the artwork and its perceiver. The author analyses the concept of kalokagathia and shows how the good, beauty and truth could mutually extend and communicate through each other. The author also discusses what beauty could tell us through Erot and how a more subjective and sensual conception of beauty could be established.While analysing the conception of art creation in Greek philosophy, the author highlights how creation could be understood as a creative process inspired by Muses or a simple imitation of the illusory world. Topics of artistic creation and communication are also analysed from the point of view of catharsis as soul purification. The author highlights the formation and transformation of the concept of beauty and creative communication and shows where they are actual for contemporary aesthetics and theory of communication and how the ideas of Plato and Aristotle are interpreted in contemporary philosophy. [From the publication]