Etninės kultūros elementai jaunimo organizacijų veikloje

LTStraipsnio tikslas – aptarti, kiek liaudies dainos paplitusios jaunimo organizacijų dainuojamajame repertuare, taip pat kiek lietuvių etninis paveldas yra naudojamas šiandieninėje jaunimo organizacijų veikloje. Apžvelgus jaunimo organizacijų (daugiausia skautų ir ateitininkų) veiklą etninės kultūros srityje, galima pastebėti, kad ji ryškiausiai pasireiškia kalendorinių švenčių – Kūčių, Kalėdų, Velykų, Rasų – šventimu. Per įvairias kalendorines šventes dažnai susieina įvairių organizacijų nariai ir folkloro ansambliai, o liaudies dainos, žaidimai, šokiai bei papročiai ir sukuria jaukią bendruomenišką atmosferą. Bet kurios organizacijos grupių pakraipa daug priklauso nuo pasirinktos vadovų krypties, į grupę susibūrusių žmonių poreikių. Dėl to ir tarp šių organizacijų galima rasti grupių su labai ryškia etnine pakraipa. Toks pavyzdys būtų Kauno šv. Kazimiero ateitininkų kuopa, kurios visa veikla yra derinama prie liaudiškojo kalendoriaus. Siekį pažinti lietuvių etnines tradicijas, istoriją, mitologiją rodo ir skautų grandžių pavadinimais pasirenkami lietuvių dievų, mitinių būtybių, istorinių asmenybių vardai. Liaudies dainos nesudaro daugumos aptariamųjų organizacijų dainuojamajame repertuare. Dažniau dainuojamos populiarių muzikos grupių ir atlikėjų dainos. Be to, daugelis liaudies dainų yra perimamos iš folkloro ansamblių, todėl liaudies dainų repertuaras būna nusiklausytas, jau dainuotas kitų. Bet populiarias lietuvių liaudies dainas pastaruoju metu keičia retesnės regioninės dainos. Pagal žanrus populiariausios vaikų, jaunimo ir meilės, humoristinės dainos. Be dainų, organizacijose naudojami ir kiti folkloro žanrai. Per renginius žaidžiami liaudies žaidimai, rateliai, šokami liaudiški šokiai. Prie trumpųjų pasakymų žanro reikėtų priskirti ir skautų šūkius, atliekančius pramoginę funkciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė kultūra; Liaudies dainos; Skautai; Ateitininkai; Ethnic culture; Lithuanian folksongs; Scouts.

ENThe aim of the article is to assess the popularity of folk songs in the repertoires of youth organisations and the scope of the use of Lithuanian ethnic heritage in the activities of youth organisations today. Having examined the activities of youth organisations (of scouts and Ateitininkai (Lithuanian scouts), mostly) related to ethnic culture, we can notice that these activities are reflected the most through celebrations of calendar holidays, such as Christmas Eve, Christmas, Easter and Midsummer. Activities of a group of any organisation depend on the direction chosen by its leader or on its members needs. For that reason, groups that have a very distinguished ethnic character can be found among these organisations. An example of them is St Casimir’s Ateitininkai squad from Kaunas, the activities of which follow the folk calendar. A striving to understand Lithuanian ethnic traditions, history, or mythology deeper, is reflected in the names that Lithuanian scouts give to patrols – these are usually the names of Lithuanian gods, mythological creatures, or historical personalities. Folk songs do not constitute a major part of the singing repertoire of these organisations. Their members prefer songs of popular groups or singers more. Moreover, many folk songs are taken from folklore ensembles, therefore, their repertoire is usually repeated and imitated. However, recently many pop folk songs have been replaced by more rare songs from a certain ethnic Lithuanian region.