Vaizduotė kaip sugebėjimas ir galia

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vaizduotė kaip sugebėjimas ir galia
Alternative Title:
Imagination as ability and power
In the Journal:
Filosofija. Sociologija [Philosophy. Sociology]. 2011, t. 22, Nr. 3, p. 264–271
Summary / Abstract:

LTĮvairiausiose teorijose vaizduotės funkcija dažnai interpretuojama kaip subjekto pajėgumas, kuris skiriasi nuo empirinio suvokimo. Įsivaizduota yra tai, kas nėra aktualiai duota, o kartu ir tai, kas netikra. Tačiau, atidžiau patyrinėjus, paaiškėja, kad subjektyvi ir neracionali, tačiau tuo pat metu visur dalyvaujanti latentinė galia neturi adekvataus apibrėžtumo. Straipsnyje, pasitelkus antikines Platono ir Aristotelio vaizduotes sampratas ir jų šiuolaikines R. Kearney bei J. Sallis interpretacijas, teigiama, kad norėdami išlaikyti polivalentišką įsivaizdavimo vertę, negalime jo redukuoti iki gilesnio subjektyvumo sluoksnio – instinktyvaus sugebėjimo arba nesąmoningai įgyto įgūdžio, kuris ant realybės pamato užkloja fiktyvius antstatus. Greičiau atvirkščiai – pasauliui reikia vaizduotės kaip dinaminio įsisąmoninto atsako, kurio dėka tampa įmanoma pati tikrovė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vaizduotė; Fantazija; Sugebėjimas; Galia; Geismas; Imagination; Phantasy; Faculty; Power; Desire.

ENPartially due to the simplified translation of Aristotle’s term we have inherited his idea that imagination is a certain dynamis, i. e. an inborn ability. Thus, in diverse theories the main definition of imagination is formulated in terms of its relationship to reality. Imagined is something that is not actual and, consequently, not real. However, contemporary scholars, such as Kearney and Sallis, understood the ‘classical’ (Plato’s and Aristotle’s) function of phantasia and eikasia in a new way: imagination is not defined either through itself or through the subject or context, it has to be prior to the activating stimulus, to its functions and to its effects. Every perception is already a certain imagination, only woven with a thread of a different colour into a continuous interaction linking irreality, movement, desire and reality. The paper tries to show that an analysis of imagination, understood in its ‘exorbitant traits’, is concurrent to the investigation of perception in more general terms. [From the publication]

ISSN:
0235-7186; 2424-4546
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/82934
Updated:
2020-02-27 16:43:09
Metrics:
Views: 63    Downloads: 17
Export: