LTLietuvoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse stebimi nevienareikšmiai gimstamumo pokyčiai ilgą laiką išliekant žemam gimstamumo lygiui, skatina ieškoti teorinių perspektyvų ir formaliosios demografijos metodų, galinčių paaiškinti susiklosčiusią situaciją. Tyrimo tikslas – išanalizuoti vaikų susilaukimo ir laimės ryšius Lietuvoje, aptariant galimybes vertinti šiuos ryšius. Tyrime remiamasi naujausiomis gimstamumo teorinėmis idėjomis, aiškinančiomis laimės ir vaikų susilaukimo sąsajas, ir naudojama trijų tarptautinių tyrimų – Šeimos ir gimstamumo (1994–1995 m.), Gyventojų politikos vertinimo (2001 m.), Kartų ir lyčių (2006 m.) – duomenų analizė. Analizuojant duomenis taikomas binarinės logistinės regresijos metodas. Atliktos duomenų analizės rezultatai leidžia patvirtinti keliamą hipotezę, kad yra ryšys tarp laimės ir vaikų (ne)susilaukimo, nors ir nevienareikšmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gimstamumas; Laimė; Logistinė regresija; Vaikų susilaukimas; Childbearing; Fertility; Happiness; Logistic regression.
ENFertility decline and unstable fertility rates are currently observed in developed countries, including Lithuania. To account for these undergoing instabilities new theories and methods of formal demography have been proposed. The aim of this research is to analyse links between fertility and happiness in Lithuania. This study is based on a newly developed theory that links happiness and childbearing. The study refers to data analysis of three international level surveys – Fertility and Family (1994-1995), Population and Policy Acceptance (2001) and Generations and Gender (2006). The main method of analysis – binary logistic regression. Results of data analysis support the hypothesis, that there is a relationship between happiness and fertility, although ambiguous. [From the publication]