Vizualinis religingumas kibernetinėje erdvėje

LTStraipsnyje apžvelgiamas ir apibendrinamas moderniųjų technologijų poveikis religinio diskurso transformacijoms pereinant nuo verbalinės mediacijos ir meditacijos prie interaktyvių garso ir vaizdo reprezentacijų įvairovės. Ne mažiau įdomu bei svarbu ir tai, kaip pasaulietinės medijos panaudoja ilgaamžės religinės komunikacijos tradicijos pasiekimus. Šios problemos analizuojamos per mito ir ritualo sąvokų prizmę. Siekdami iškeltų tikslų, pirmiausia turime apibrėžti bendruosius komunikacijos, religingumo, mito bei ritualo bruožus. Straipsnyje teigiama, kad nors įvairios medijų teikiamos galimybės praplečia religinės žinios komunikacijos horizontą, pačios medijos nebėra neutralios religinės žinios atžvilgiu ir veikiau ją aktyviai formuoja, nei neutraliai transliuoja. „Funkcionalistinė“ religijos samprata leidžia kalbėti apie kvazireliginių jausmų ir bendruomenių kūrimą bei palaikymą naujosiomis medijomis. Nagrinėjamos problemos straipsnyje iliustruojamos pavyzdžiais iš televizijos ir interneto. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Medija; Komunikacija; Religingumas; Funkcionalistinė religijos samprata; Televizija; Media; Religiousness; Communication; Functionalist understanding of religion; Television.

ENArticle surveys and summarizes the impact of modern technologies on the discourse of religious communication, shifting away from the verbal mediation and meditation to various interactive audio-visual representations. On the other hand, it is equally interesting and important to examine how secular media apply the advantages of the long-lived tradition of religious communication. These problems are approached through the analysis of such notions of religious tradition as myth and ritual, which in turn provoke the question in what ways modern technologies influence the traditional forms of symbolic religious communication. The analysis shows that while modern media open up new horizons for spreading the religious message, its content is strictly subordinated to the general conventions of media practice. Thirdly, the functionalist understanding of religion enables us to see how media establish and maintain quasi-religious communities. The theoretical argumentation of the article is abundantly illustrated with examples from the spheres of television and the internet. [From the publication]