Aukštesniųjų klasių mokinių elgesio sunkumai mokykloje
LTAsmens gebėjimas konstruktyviai elgtis įvairiose socialinėse situacijose, laikytis visuomenės taisyklių ir normų nepažeidžiant kitų žmonių teisių ir laisvių bei mokėjimas bendrauti pasirenkant tinkamas bendravimo priemones lemia sėkmingą prisitaikymą visuomenėje ir visavertį ugdymąsi. Tačiau paaugliai mokykloje susiduria ir su įvairiais negatyviais socialiniais reiškiniais, kurie yra neišvengiami, o agresyvus mokinių elgesys prieš bendraamžius ar net prieš mokytojus yra realiai mokykloje egzistuojantis reiškinys, atspindintis šiuolaikinėje visuomenėje vykstančius procesus. Agresija suprantama kaip priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlus pranašumo rodymas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus ar žmonių grupės atžvilgiu, o jos raiška neatsiejamai susijusi su kiekvieno individo pastangomis įveikti įvairias konfliktines situacijas ir kliūtis siekiant užsibrėžtų tikslų bei prisitaikyti prie nuolat kintančios visuomenės. Todėl išsikėlėme tyrimo tikslą – ištirti aukštesniųjų klasių mokinių elgesio sunkumus mokykloje. Tyrimo tikslui įgyvendinti buvo suformuluoti uždaviniai: 1. Teoriniu aspektu apžvelgti mokinių elgesio sunkumų priežastis. 2. Nustatyti Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokinių elgesio sunkumus mokykloje. Tyrimo metu taikyti metodai: teoriniai (mokslinės literatūros analizė), empiriniai (apklausa raštu naudojantis ASEBA ir YSR 11/18 (Achenbach, Rescorla, 2001) klausimynu) ir statistinė duomenų analizė. Tiriamųjų imtis buvo sudaryta remiantis netikimybine, patogiąja tiksline atranka. Tiriamųjų imtį sudarė N = 68 Klaipėdos miesto „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokiniai. Tyrimo metu nustatyta, kad aukštesniųjų klasių mokinių agresyvus elgesys kelia susirūpinimą, o kai kurie aukštesniųjų klasių mokiniai turi elgesio sunkumų tiek namuose, tiek ir mokykloje.30,2 % aukštesniųjų klasių vaikinų, kaip ir 24,0 % merginų, su aplinkiniais dažnai yra linkę ginčytis (p <0,001). 14,0 % vaikinų ir 28,0 % merginų nuotaikos ir jausmai staigiai keičiasi (p <0,001). Tačiau merginos (16,0 %), skirtingai nei vaikinai (7,0 %), reikalauja iš aplinkinių daug daugiau dėmesio sau (p <0,05). 23,3 % aukštesniųjų klasių vaikinų ir 20,0 % merginų nuolat yra įtarūs, o 16,3 % vaikinų ir 12,0 % merginų yra karšto būdo (p <0,01). Atliktas tyrimas parodė, kad aukštesniųjų klasių vaikinai (4,7 %) konfliktų metu dažnai įsivelia į muštynes (p <0,01). Tačiau merginos, priešingai nei šio amžiaus vaikinai, niekada (96,0 %) į muštynes neįsivelia, o savo agresiją dažniausiai išreiškia (8,0 %) erzindamos kitus žmones (p <0,01). Todėl galima teigti, kad aukštesniųjų klasių vaikinai dažniau naudoja fizinę agresiją, o merginos konfliktams spręsti dažniausiai pasitelkia žodinę agresiją. 56,0 % aukštesniųjų klasių merginų, skirtingai nei vaikinai (30,2 %), yra labiau užsispyrusios. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Agresyvus aukštesniųjų klasių mokinių elgesys; Elgesio sunkumai; Mokykla; Aggressive behaviour of senior pupils; Behavioural difficulties; School.
ENThe individual’s ability to behave in a constructive manner in various social situations, to follow public rules and norms without violating the rights and freedoms of other people, and the ability to communicate by choosing the right means of communication determine a successful adaptation in the society and a level of education. However, adolescents inevitably face various negative social phenomena at school, thus, aggressive behaviour of pupils towards their peers or even teachers is a nowadays phenomenon at schools that reflects the processes taking place in a modern society. Aggression is conceived as hostile behaviour characterized by demonstration of superiority or even use of force against another person or group of people; it is closely linked with the efforts of each individual to overcome various conflict situations and obstacles in order to achieve goals and to adapt to a constantly changing society. Therefore, the goal of the research was to analyze senior pupils’ behavioural difficulties at school. The objectives of the research were formulated as follows: 1. To review behavioural difficulties of pupils and the causes for their occurrence from a theoretical aspect. 2. To determine behavioural difficulties of senior pupils of “Žemyna” gymnasium in Klaipėda. The methods used during the research were as follows: theoretical (scientific literature analysis), empirical (a written interview using the questionnaire ASEBA – YSR 11/18; Achenbach, 2001) and statistical data analysis. The selection of respondents was based on a non-probability, convenience, purposive sampling. The sample consisted of N = 68 senior pupils of “Žemyna” gymnasium in Klaipėda. The research has determined that aggression among senior pupils causes concern and a number of senior pupils have behavioural difficulties both at home and at school.30.2% of male pupils as well as 24.0% of female pupils often tend to dispute with others (p <0.001). 14.0% of male pupils and 28.0% of female pupils experience rapid changes of temper and feelings (p <0.001). However, female (16.0%) unlike male pupils (7.0%), require more attention from others (p <0.05). 23.3% of male pupils and 20.0% of female pupils are constantly suspicious and respectively 16.3% and 12.0% of them are hot-tempered (p <0.01). A research showed that male pupils (4.7%) often get involved in fights in conflict situations (p <0.01). However, girls, unlike boys of this age, never get involved in fights (96.0%), and their aggression is most often expressed (8.0%) by irritating other people (p <0.01). Therefore, it can be stated that senior male pupils use physical aggression more often, while female pupils often take advantage of the forms of verbal aggression to solve conflicts. [From the publication]
- Agresyvaus elgesio prieš bendramokslius priežastys, dažnumas ir formos: mokinių, mokytojų ir tėvų vertinimas / Valdas Pruskus, Gerda Tuzienė. Santalka: filologija, edukologija. 2011, t. 19, Nr. 2, p. 181-197.
- Bendraamžių atstumtų ir izoliuotų paauglių socialinių gebėjimų lavinimas / Jorūnė Vyšniauskytė Rimkienė. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 2 (19), p. 22-30.
- CBCL, TRF ir YSR metodikų standartizavimas naudojant 6-18 metų Lietuvos vaikų imties duomenis / Rita Žukauskienė, Ilona Kajokienė. Psichologija. 2006, t. 33, p. 31-44.
- Destruktyvaus elgesio mokykloje koreliatai : vyresniųjų paauglių menkavertiškumo jausmas ir socialinio intereso lygis / Albina Kepalaitė. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 1 (18), p. 46-53.
- Elgesio sunkumų turinčių paauglių mentalizacijos ypatumai / Lina Gervinskaitė-Paulaitienė, Rasa Barkauskienė. International journal of psychology: a biopsychosocial approach. 2014, Nr. 15, p. 47-68.
- Enciklopedinis edukologijos žodynas / Leonas Jovaiša. Vilnius : Gimtasis žodis, 2007. 335 p.
- Mokyklinio amžiaus vaikų ASEBA klausimynų (CBCL6/18, TRF6/18, YSR11/18) vadovas / Rita Žukauskienė, Ilona Kajokienė, Raimundas Vaitkevičius. Vilnius, 2012. 91 p.
- Moksleivių smurtas prieš pedagogus mokyklose / Jolanta Pivorienė, Renata Jurkonytė. Socialinis darbas. 2008, t. 7, Nr. 2, p. 76-82.
- Paauglių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajos ir pokyčiai per trejus metus : amžiaus ir lyties ypatumai / Oksana Malinauskienė, Rita Žukauskienė. Psichologija. 2007, t. 35, p. 19-31.
- Paauglių požiūrio į savo klasės atstumtuosius ypatumai / Violeta Ivanauskienė, Jurga Jurkevičiūtė. Socialinis darbas. 2005, t. 4, Nr. 2, p. 78-84.
- Paauglių socialinės-edukacinės problemos ir jų prevencijos galimybės šiuolaikinėje visuomenėje / Ilona Jonutytė, Šarūnas Litvinas. Tiltai. 2007, Nr.4 (41), p. 119-130.
- Paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, savęs vertinimas: ar svarbi patyčių patirtis? / Monika Skerytė-Kazlauskienė, Rasa Barkauskienė, Robertas Povilaitis. Tiltai. 2012, Nr. 3 (60), p. 99-110.
- Pradinių klasių mokinių populiarumo klasėje ir kitų adaptacijos mokykloje rodiklių sąsajos / Šarūnė Magelinskaitė, Albina Kepalaitė, Visvaldas Legkauskas. Ugdymo psichologija. 2011, Nr. 22, p. 6-15.
- Vyresniųjų paauglių savęs vertinimo ir nerimo pokyčiai, taikant psichologinį poveikį / Albina Kepalaitė. Specialusis ugdymas. 2011, Nr. 2 (25), p. 8-15, 16-24 (anglų kalba).
