Sveikatos priežiūros darbuotojų vidinė darna ir subjektyvus sveikatos vertinimas

LTTikslas. Įvertinti sveikatos priežiūros darbuotojų bendrą vidinės darnos lygį, subjektyvų sveikatos vertinimą ir gyvensenos veiksnius bei palyginti juos skirtingose socialinėse, profesinėse darbuotojų grupėse. Tyrimo medžiaga ir metodai. Sveikatos priežiūros darbuotojų vidinei darnai įvertinti 2017 m. atlikta vienmomentė anoniminė anketinė apklausa. Tyrimas vykdytas 8 Lietuvos miestuose, jame dalyvavo 425 tiriamieji (įvairių specialybių sveikatos priežiūros darbuotojai) – gydytojai, gydytojai rezidentai, slaugytojai ir odontologai, odontologų asistentai, farmacininkai, slaugytojų padėjėjai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, visuomenės sveikatos specialistai. Tyrime naudota kompleksinė anketa, kurią sudarė sutrumpintas 13 klausimų A. Antonovsky vidinės darnos vertinimo klausimynas ir autorių parengta subjektyvaus sveikatos vertinimo ir gyvensenos anketa. Rezultatai. Tiriamųjų amžiaus mediana – 24,5 metų (nuo 21 iki 68 metų). Daugelis sveikatos priežiūros darbuotojų pasižymėjo stipria (47,29 proc.) ar vidutine (40,24 proc.) vidine darna. Farmacininkų ir visuomenės sveikatos specialistų vidinė darna buvo stipriausia, pagalbinių darbuotojų – silpniausia. Gydytojų grupėje suaugusiųjų gydytojai pasižymėjo stipriausia, vaikų gydytojai – silpnesne, šeimos gydytojai – silpniausia vidine darna. 63,5 proc. respondentų savo sveikatą vertino kaip gerą ar labai gerą. 17,7 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų rūkė, 55,5 proc. tyrimo dalyvių buvo fiziškai aktyvūs, 17,7 proc. respondentų miegojo mažiau nei 6 valandas. Nustatytos sąsajos tarp vidinės darnos ir subjektyvaus sveikatos vertinimo bei religingumo (p <0,05). Išvados. Daugelis tirtų sveikatos priežiūros darbuotojų pasižymėjo vidutine ar stipria vidine darna. Stipresnė vidinė darna tų tiriamųjų, kurie nurodė esą religingi, gerai vertino savo sveikatą.Rūkančių sveikatos priežiūros darbuotojų buvo silpnesnė vidinė darna, jie savo sveikatą vertino prasčiau nei nerūkantys apklausos dalyviai. Savo sveikatą prasčiau vertino nesportuojantys, miegantys mažiau nei 6 valandas, nereligingi, mažesnes pajamas gaunantys, išsiskyrę ar vieniši, vaikų turintys tiriamieji. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Subjektyvus sveikatos vertinimas; Sveikatos priežiūros darbuotojai; Vidinė darna; Health care workers; Self-perceived health; Sense of Coherence.

ENThe aimof the study is to assess the Sense of Coherence, self-perceived health and lifestyle determinants of health care workers and compare them in different social and professional groups of health care workers. Material and methods. In order to assess the Sense of Coherence of health care workers anonymous selfadministered survey was conducted in 2017. Study was carried out in 8 cities of Lithuania. 425 health care workers from different professional groups participated in the survey including physicians, residents, nurses, assistants of nurses, midwives, pharmacists, dentists, assistants of dentists, physiotherapists, public health specialists. Study was performed using complexed anonymous self-administered questionnaire, which contained A. Antonovsky’s Sense of Coherence Scale (SoC-13) and items on life-style, selfperceived health, socio-demographic variables developed by the authors. Results. Age range of health care workers (HCW) was 21-68, median – 24,5 years. Most of HCW had strong (47,29 %) or average (40,24 %) SoC. The strongest SoC was among pharmacists and public health specialists, the weakest – among supporting staff. Adult physicians among all HCW had the strongest SoC, paediatricians – slightly weaker, and the weakest SoC was among family physicians. 63,5 % of respondents indicated self-perceived health as good/very good. 17,7 % of study participants smoked, 55,5 % were physically active, 17,7 % slept less than 6 hours. Statistically significant correlation was found between SoC and self-perceived health as well as religiousness (p <0,05). Conclusions. Most of study participants HCW had strong or average SoC. Stronger SoC was observed among HCW who identified themselves as religious and those with better self-perceived health. Smokers had weaker SoC and worse subjective health than non-smokers.Subjective health was worse among those HCW in the study who were physically inactive, slept less than 6 hours/day, not considered themselves as religious, with lower income, also who were divorced, single and had children. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Psichologija / Psychology