LTŠiame straipsnyje siekiama atskleisti, kaip senųjų planinės ekonomikos ir naujų rinkos ekonomikos institucinių kontekstų derinys lemia verslumo raidą naujosiose ES šalyse. Verslumo raida naujosiose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje skiriasi nuo Vakarų Europos šalių modelių. Nežiūrint į jau 20 metų vykstančias politines ir ekonomines transformacijas, didelė dalis verslininkų yra įsitraukę į rentos siekimo, pusiau legalias ir šešėlines verslumo veiklas (Aidis, Van Praag, 2007), arba Baumolio (Baumöl, 1990; Griffiths et ai, 2012) žodžiais tariant - į neproduktyvų verslumą. „Žemės paskirties keitimo“ atvejo analizė atskleidžia unikalius posovietinės Lietuvos neproduktyvaus verslumo aspektus. Tyrimo rezultatai rodo, kad pereinamuoju periodu (1990-2004) dėl priklausomybes nuo nueito kelio susikūrė tokios verslumo sąlygos, kai paveldėtos sovietinės institucijos (visų pirma neformalios, nes formaliosios yra pakeičiamos greičiausiai) susipynė su naujomis, įdiegtomis Lietuvai stojant į ES. Straipsnyje atskleidžiama, kaip, nežiūrint į intensyvią institucinę kaitą, vis atsiranda naujos neproduktyvaus verslumo galimybės. Atvejo analizė rodo, kad „žemės paskirties keitimo“ verslininkai kūrybingai adaptavosi naujame ES kontekste bei labai greitai identifikavo tą „pilkąją“ zoną, kurioje naujų ir senų institucijų derinys sukūrė neproduktyvaus verslumo galimybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Centrinės ir Rytų Europos šalys; Institucinė teorija; Neproduktyvus verslumas; Priklausomybė nuo nueito kelio; Central and Eastern European countries; Institutional theory; Path dependency; Unproductive entrepreneurship.
ENThe article aims to fill research gap and to contribute to better understanding of how new institutional contexts in new EU member states influence entrepreneurial behaviour. Compare to Western Europe, entrepreneurial behavior in new EU states considerably differs in many ways. In spite of almost 20 years of political and economic transformation, there are big groups of entrepreneurs involved in rent seeking, semi-legal and shadow activities (Aidis, Van Praag, 2007), or as it is argued by Baumöl (Baumöl, 1990; Griffiths et ai., 2012), they are unproductive entrepreneurs. The case study of Land Use Change Business reveals some unique aspects of unproductive entrepreneurial behavior in post-transition Lithuania. The findings suggest that turbulent transition period (1990-2004) created new path dependences and situations when new post-Soviet and “old” Soviet institutional settings were melted into a unique context. The paper analyses how in spite of formal institutions improvement and attempts to change entrepreneurial culture, new unproductive entrepreneurial opportunities persist to emerge. The findings prove that “land use change ’’ entrepreneurs creatively adapt to the situation after Lithuania joined EU, and immediately identify the “gray" area where two different institutional settings join together to produce unique entrepreneurial opportunity. [From the publication]