LTStraipsnyje nagrinėjamos lietuvių kalbos perifrastinės kauzatyvinės konstrukcijos (PKK) remiantis XVI–XVII a. šaltinių duomenimis. Kitaip nei dabartinėje kalboje, matyti, kad anksčiau permisyvinės PKK su duoti daugelyje tirtų tekstų buvo pagrindinės ir tik kai kuriuose šaltiniuose jas lenkia PKK su leisti; be to, atrodo, kad PKK su leisti plitimo banga galėjo eiti iš rytų į vakarus. Pati dažniausia PKK su duoti reikšmė yra permisyvinė, bet šalia jos pasitaiko ir faktityvinė – paprastai ji randama Prūsijos tekstuose ir laikytina perimta iš vokiečių dvifunkcės (permisyvinės ir faktityvinės) PKK su lassen. PKK su duoti ir leisti objektai paprastai žymimi naudininku, bet šalia jo vartojamas ir galininkas, kuris taip pat turėtų būti perimtas iš vokiečių lassen + acc konstrukcijos. Tiesa, galininkas su leisti bent kai kuriais atvejais gali būti senoviškas ir paveldėtas iš pradinės konstrukcijos leisti ‘duoti valią judėti’ + acc. Straipsnyje taip pat trumpai aptariama archajiško permisyvinio veiksmažodžio (pa-)velti ir slavizmų pa-velyti ir pa-/pri-zvalyti vartosena. Dauguma sangrąžinių (medialinių) permisyvinių konstrukcijų tirtuose šaltiniuose randama su veiksmažodžiu duoti, o sangrąžos afiksas paprastai jungiamas prie duoti, bet yra ir atvejų, kai papildomą afiksą gauna ir priklausomoji bendratis (labai retai tas afiksas jungiamas tik prie bendraties). Faktityvinės PKK tirtuose šaltiniuose yra retesnės už permisyvines ir jose dažniausiai vartojamas veiksmažodis (pri-)versti, bet kai kuriuose šaltiniuose pasitaiko ir slavizmas (pri-)sylyti. Tai, kad šių konstrukcijų perfektyviniai veiksmažodžiai turi priešdėlį pri- (plg. ir permisyvinį pri-leisti), rodo, kad kauzatyvinėmis buvo linkusios virsti tam tìkros erdvinės konstrukcijos (su priešdėliu pri- ir aliatyvu). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Old Lithuanian; Historical syntax; Periphrastic causative constructions; Permissive causatives; Factitive causatives.
ENThis study analyzes periphrastic permissive and factitive causative constructions in a corpus of 16th and 17th century Old Lithuanian texts. In contrast to modern use, permissive constructions with duoti play a central role in many texts, while those with leisti are only more frequent in some sources and appear to have spread from the east to the west. Due to the influence of bifunctional German lassen constructions, duoti is used not only in permissive constructions, but also in factitive constructions, especially in Prussian Lithuanian. The permittees in duoti and leisti constructions are usually marked as dative, although the accusative is also attested due to the influence of German lassen + acc constructions; however, in the case of leisti, the accusative may sometimes be interpreted as archaic, marking the direct object of the source construction leisti ‘release’ + acc. In addition to permissive constructions with duoti and leisti, this paper also discusses rare cases of the archaic verb (pa-)velti and the borrowed Slavic permissives pa-velyti and pa-/pri-zvalyti. The majority of reflexive permissive constructions are based on duoti and contain a reflexive affixal marker on the matrix predicate, but constructions with an additional marker on the subordinate infinitive are also well-attested. In general, factitive constructions are less frequent than permissive ones and, just as in Modern Lithuanian, the most common factitive is (pri-)versti, but borrowed Slavic (pri-)sylyti is also attested in some sources. [From the publication]