LTPer XX a. paskutinįjį dešimtmetį dauguma Europos šalių aukštojo mokslo akreditavimą pasirinko kaip vieną iš galimų būdų įvertinti ir užtikrinti studijų kokybę. Šio straipsnio tikslas – atlikti sąlygų, lėmusių aukštojo mokslo akreditavimo proceso atsiradimą Vakarų ir Centrinės/Rytų Europos šalyse, lyginamąją analizę ir apžvelgti Lietuvos situaciją. Metodai: literatūros apžvalga, dokumentų analizė,priežastinė lyginamoji analizė. Vakarų ir Centrinės/Rytų Europos šalys pasirinko skirtingus kelius ir laiką aukštojo mokslo akreditavimo proceso įgyvendinimui dėl skirtingų politinių, socialinių ir kultūrinių situacijų. Bolonijos deklaracijos inicijuotos reformos bei vėlesni Bolonijos proceso dokumentai kreipė didžiulį dėmesį į kokybės aspektus ir akreditavimo procesą įvardijo kaip vieną iš galimų kokybės užtikrinimo būdų. Lietuva akreditavimą pasirinko kartu su dauguma Centrinės ir Rytų Europos šalių per pirmąjį aukštojo mokslo akreditavimo įgyvendinimo etapą. Šioje srityje buvo pasiekta nemaža pažanga: aukštojo mokslo ir studijų kokybės užtikrinimas tapo vienu iš Lietuvos prioritetų, kuriama teisinė šio proceso bazė, vertinimo procesui vis dažniau pasitelkiami tarptautiniai ekspertai. Tačiau vis dar išlieka ir keletas problemų: akreditavimo proceso skaidrumo stoka, neracionalus studijų programų akreditavimo laikotarpis, problemiškas ekspertų parinkimo procesas, kontroversiška kokybės vertinimo schema . ta pati institucija (Švietimo ir mokslo ministerija) veikia ir kaip studijų programų teikėjas, ir kaip jų kokybės vertinimo proceso iniciatorius, ir kaip institucija, priimanti galutinį vertinimo proceso sprendimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštojo mokslo akreditavimo kokybės užtikrinimas; Bolonijos deklaracija; Tarptautinis ekspertas.
ENOver the nineties of the 20th century, the majority of the European countries chose the accreditation of higher education as one of potential ways to assess and ensure the quality of studies. The purpose of this article is to conduct a comparative analysis of circumstances which determined the emergence of the accreditation process of higher education in Western and Central/Eastern European countries and make an overview of the situation in Lithuania. Methods: overview of literature, analysis of documents, causative comparative analysis. in Western and Central/Eastern European countries chose different ways and time for the implementation of the accreditation of higher education due to different political, social and cultural situations. Reforms initiated by the Bologna declaration and subsequent instruments of the Bologna process paid enormous attention to the quality aspects and specified the accreditation as one of the ways for assuring quality. Lithuania along with the majority of Central and Eastern European countries chose the accreditation during the first stage of the implementation of the accreditation of higher education. Assurance of higher education and study quality has become one of Lithuania’s priorities, legal basis regulating this process has been developed and international experts have been invited for assessment. Nevertheless, there have still remained some problems such as the lack of transparency of the accreditation process, irrational period of the accreditation of study programmes, problematic process of selecting experts and controversial scheme of quality assessment.