LTStraipsnyje analizuojamos socialinio atsakingumo ir socialinio kapitalo sąsajos. Pirmoje straipsnio dalyje apibrėžiama socialinio atsakingumo samprata, atskleidžiamas santykių tarp suinteresuotų subjektų turinys išryškinant atsakomybės privačiame ir viešame sektoriuje skirtumus, aptariama įmonių situacija Lietuvoje. Antroje dalyje aptariamas socialinio kapitalo turinys ir formos, nustatomi ryšiai su socialiniu atsakingumu. Daroma prielaida, kad socialinį atsakingumą socialinio kapitalo kontekste galima įvardyti kaip abipusį pasitikėjimą, kuriamą suinteresuotų subjektų moralinio ir materialinio kapitalo vertę, plėtotiną vystant pasitikėjimą ir suinteresuotų subjektų tarpusavio įsipareigojimus. Straipsnyje siekiama išanalizuoti socialinio atsakingumo ir socialinio kapitalo ryšį numatant socialinio atsakingumo plėtros gaires. Įmonių socialinį atsakingumą galima įvardyti kaip moralinį į socialią rinką orientuotą reguliavimo mechanizmą, kylantį ne tiek iš institucinės galios, o iš pilietinės visuomenės valios ir lūkesčių. Tą žymi tyrimuose išryškėję ir Europos bei JAV vertybiniai socialinio atsakingumo skirtumai. Šiuo aspektu ĮSA analizuojantys mokslininkai prie vieningos išvados nėra priėję, kadangi akcininkų ir kitų suinteresuotų subjektų interesai priešingi. Nors daug tyrinėtojų pripažįsta, kad ĮSA mažina įtampą, riziką ir turi įtakos palankiam organizacijos įvaizdžiui, kuris palengvina veikimą rinkoje, tačiau nepakankamai aiškūs socialinių mainų principai lieka gana neapibrėžti. Kita vertus, ĮSA institucionalizavimas, kurio imasi valdžios institucijos, gali būti apibūdintas kaip savotiška „minkštosios galios“ priemonė, kelianti grėsmę morale, etinėmis vertybėmis, pasitikėjimu grįstai socialinių santykių dinamikai.Esminių skirtumų tarp ĮSA ir viešojo sektoriaus organizacijų socialinės atsakomybės atžvilgiu nenustatyta, o teisingumu papildytas viešajam sektoriui siūlomas 3E modelis neatsiejamas ir nuo verslo organizacijų veiklos principiniame socialinės atsakomybės kontekste. Mokslinės literatūros ĮSA ir socialinės atsakomybės kontekstuose analizė papildo tokio pobūdžio teorinių tyrimų nišą, ypač Lietuvoje. Jo išvados gali būti gairės ĮSA koncepcijos vystymui ir orientyrai naujiems empiriniams tyrimams. Toliau būtų reikšminga vystyti viešojo sektoriaus organizacijų vadovų, įmonių savininkų ir vadovų socialinio kapitalo suvokimo, augimo santykio su organizacijos socialinio atsakingumo lygiu vertinimo ir modeliavimo instrumentus. Derėtų išsamiau įvertinti ir suinteresuotų subjektų moralinio pasitenkinimo veiksnius organizacijų socialinio atsakingumo plėtrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etika; Kapitalas; Socialinis kapitalas; Suinteresuotieji subjektai; Įmonių socialinė atsakomybė; Capital; Corporate social responsibility; Ethics; Lithuania; Social capital; Stakeholders.
ENThe article deals with the links of social responsibility and social capital. It aims to analyse the connection of social responsibility and social capital, providing guidelines for the development of social responsibility by solving the following tasks: to define the concept of social responsibility, highlighting the features of the private and public sectors; to analyse the role of social capital regarding individual and organizational aspects; after determining the connection between social capital and social responsibility of organizations, to evaluate the opportunities of development of social responsibility. In the first part of the article the concept of social responsibility is defined, the content of the relationship between stakeholders is revealed, highlighting the differences of responsibility in the private and public sectors, and the situation in Lithuanian companies is discussed. In the second part the content and forms of social capita! are discussed and connections with social responsibility are determined. It is concluded that social responsibility in the context of social capital can be identified as a value of moral and material capital of stakeholders created by mutual trust, which should be expanded in the development of trust and mutual commitment of stakeholders. [From the publication]