Lanksčių darbo sąlygų sąsajos su darbuotojų psichologiniu kapitalu: saviveiksmingumu, optimizmu, viltimi ir atsparumu
LTStraipsnyje pristatomu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip lanksčios darbo sąlygos (lankstus laikas, vieta ir autonomija darbe) susijusios su darbuotojų psichologiniu kapitalu (jų atsparumu, viltimi, optimizmu ir saviveiksmingumu) Lietuvos darbovietėse. Tyrimo tikslas – įvertinti lanksčių darbo sąlygų ir darbuotojų psichologinio kapitalo tarpusavio sąsajas. Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 429 darbuotojai, dirbantys 3 sektoriuose: informacijos ir ryšių; profesinės, mokslinės ir techninės veiklos; sveikatos priežiūros ir socialinio darbo. Atliktas internetinis anketavimas. Anketą sudarė klausimai apie darbuotojo darbo vietos ir laiko lankstumą, darbuotojo patiriamą autonomiją darbe (Morgeson ir bendraautorių Darbo charakteristikų klausimynas), psichologinį kapitalą (Luthans ir bendraautorių Psichologinio kapitalo klausimynas) ir demografinius duomenis. Rezultatai ir išvados. Nustatyta, kad darbuotojų autonomija darbe ir galimybės dirbti lanksčiu darbo laiku prognozuoja psichologinio kapitalo komponentes. Darbas ne įmonės patalpose prognozuoja darbuotojų saviveiksmingumą, optimizmą ir viltį. Taip pat nustatyta, kad sąsajos tarp lankstaus darbo laiko ir psichologinio kapitalo komponenčių gali būti paaiškintos atsižvelgiant į autonomijos poveikį. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad lanksčios darbo sąlygos, ypač autonomija darbe, gali būti naudingos darbuotojams ir įmonėms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atsparumas; Flexible work arrangements; Hope; Lanksčios darbo sąlygos; Optimism; Optimizmas; Psichologinis kapitalas; Psychological capital; Resilience; Saviveiksmingumas; Self-efficacy; Viltis; Atsparumas; Flexible work arrangements; Hope; Lanksčios darbo sąlygos; Optimism; Optimizmas; Psichologinis kapitalas; Psychological capital; Resilience; Saviveiksmingumas; Self-efficacy; Viltis.
ENThe present study was conducted to evaluate the relationship between flexible work arrangements (flexible work time, place and autonomy at work) and psychological capital of employees (self-efficacy, resilience, hope and optimism) at the Lithuanian workplaces. Aim. To evaluate relationships between flexible work arrangements and psychological capital of employees. Methods. 429 employees participated in the online survey. Study participants were employees in one of 3 sectors: Information and communication; Professional, scientific, technical business; Health and social work. The questionnaire consisted of questions on work time and place flexibility, work autonomy (Morgeson et al. The Work Design Questionnaire), psychological capital (Luthans et al. Psychological Capital Questionnaire), and additional demographic questions. Results and conclusions. Results show that autonomy at work and work-time flexibility predicts psychological capital. Flexible workplace predicts 3 components of psychological capital: self-efficacy, hope and optimism. Autonomy mediates relationship between work-time flexibility and psychological capital. Results show that flexible work arrangements, especially autonomy at work, might be beneficial for employees and companies. [From the publication]
- Lankstūs darbo organizavimo modeliai : teoriniai ir praktiniai aspektai / Skaidrė Žičkienė, Ala Kovierienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008, Nr. 3 (12), p. 405-419.
- NASDAQ Baltic listinguojamų įmonių atsparumo vertinimas: COVID-19 kontekste / Jorintė Linkutė. Lietuvos aukštųjų mokyklų vadybos ir ekonomikos jaunųjų mokslininkų konferencijų darbai. 2021, 24, p. 188-196.
- Problems of introduction of flexibility into Lithuanian labour law / Tomas Bagdanskis, Justinas Usonis. Jurisprudencija. 2011, Nr. 18 (2), p. 595-612.
